Finansų Ministerijos pristatyme mokestinių siūlymų pakete persipina tiek ekonominę aplinką gerinantys, tiek bloginantys pasiūlymai
Sveikiname Finansų ministerijos iniciatyvą skatinti investicijas ir siūlymą įvesti momentinį ilgalaikio turto nusidėvėjimą. „Momentinį turto nusidėvėjimą jau kurį laiką siūlėme įgyvendinti kaip švelnesnę alternatyvą paskirstyto pelno mokesčio modeliui, kurio nesiryžtama imtis, – sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva. – Tačiau svarbu, kad ši nauja taisyklė nepaveldėtų investicinio projekto ribojimų, dėl kurių įmonės realiai negalėjo pasinaudoti investicinio projekto nuostata.“
Džiugina, kad pratęsiamas investicinio projekto nuostatų taikymas, bet verta priminti ir pažadą tobulinti jau minėtus kriterijus, pavyzdžiui, investuojama suma, sritis, turto naudojimo paskirtis, jo tipas ir naujumas. Šio mokestinio režimo svarba ypač didelė Lietuvos ekonomikos konkurencingumui mažėjant ir dėl geopolitinės padėties.
Negalima pritarti pasiūlymui panaikinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) režimą ilgalaikiam investavimui ir taupymui į investicinį gyvybės draudimą bei III pakopos pensijų fondus. Šis instrumentas yra klaidingai vadinamas mokestine lengvata, o iš tiesų juo yra įgyvendinamas subsidiarumo principas, kai ekonominės veiklos pajamos arba išlaidos papildo valstybės funkcijas ir ilgainiui sukuria subsidiarią gyventojų ir valstybės atsakomybę.
Investicinės sąskaitos gyventojams įvedimas būtų aktualus pokytis, nes reikštų kad investuojantis asmuo nemoka mokesčių, kol neišima investicijų vartojimui. Tai prilygsta paskirstytojo įmonių pelno mokesčio modeliui, tik žmonių lygmeniu. Vis dėlto šis siūlymas atneštų teigiamą pokytį tik tuo atveju, jei jis būtų įvedamas išsaugant įmokų į investicinį gyvybės draudimą bei III pakopos pensijų fondus mokestinį režimą, o ne vietoje jų.
Kalbant apie smulkiųjų verslininkų sąskaitą, buvo atsižvelgta į LLRI siūlymus ir individualia veikla besiverčiantiems gyventojams administruoti savo mokesčius bus paprasčiau. Tačiau mažinant administracinę naštą, būtų tikslinga atitinkamai planuoti ir mokesčių naštą, jos nedidinant (atkreipiame dėmesį į individualios veiklos bei verslo liudijimo apmokestinimo didinimo siūlymus).
„Labiausiai trikdo vis giliau į mokesčių sistemą skiepijama progresyvaus apmokestinimo idėja, – teigė E. Leontjeva. – Užuot sujungę šeimos pajamas į bendrą apmokestinamąją bazę ir taip sumažinę mokestinę naštą (ypač toms šeimoms, kurios gyvena iš vieno atlyginimo), dabar yra imamasi sujungti įvairių rūšių pajamas ir jas apmokestinti, įvedant progresyvumą. Pagal Finansų ministeriją sumanymą, progresyvus gyventojo pajamų apmokestinimas būtų taikomas ne tik darbo pajamoms, kurioms jis buvo įvestas kaip Sodros tarifo pakaitalas (pasiekus pensijų padidėjimo nenešantį aukštesnį pajamų lygį). Negalima pamiršti ir išbraukti iš institucinės mokesčių atminties šio progresyvaus mokesčio atsiradimo argumento.“
Siūlymas taikyti augantį mokesčių tarifą ir visoms iki šiol skaidriai ir proporcingai apmokestinamoms pajamų rūšims – dividendų, nekilnojamojo turto nuomos, pardavimo ir kitoms pajamų rūšims – sujauks mokesčių sistemą.
Verta priminti, kad dabar su darbo santykiais susijusioms pajamoms taikomas progresinis GPM tarifas yra susietas su Sodros lubomis, kurios yra lygios progresinio GPM tarifo pajamų slenksčiui. Todėl gyventojas, pasiekęs progresinio GPM mokėjimo ribą, nustoja mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas Sodrai ir mokestinės naštos padidėjimo realiai nepajaučia. Papildomai apmokestinant ir kitas pajamų rūšis, kurioms nėra taikomos Sodros lubos, mokestinė našta gyventojams neišvengiamai augs. Kadangi kapitalas ir aukštesnę vertę sukurianti darbo jėga šiais laikais yra itin mobilūs, dėl aukštesnių mokesčių jų nutekėjimo iš šalies tikimybė yra didelė. Turint tai galvoje, Finansų ministerijos prognozė apie potencialų progresinių mokesčių mokėtojų skaičių atrodo nepagrįsta ir mechaniška.