Fizinių asmenų bankrotas: kas aukščiau – mokumo atkūrimas ar kreditorių interesai?

Fizinių asmenų bankrotų Lietuvoje daugėja. Neseniai skaičiavę pirmuosius fizinio bankroto atvejus, šiuo metu, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis, Lietuvoje jau artėjame prie pirmojo tūkstančio –  fiksuojamos 922 fizinių asmenų bankroto procedūros.

Daugiausia pradėtų bankroto procedūrų Klaipėdos (326) ir Vilniaus (225) apskrityse, o mažiausiai – Tauragės ir Utenos apskrityse – po dešimt. Nors Fizinių asmenų bankroto įstatymas galioja daugiau nei trejus metus, tačiau neaiškumų jį taikant vis dar kyla.

Kada stabdyti mokėjimus antstoliui?

Dažna situacija susidūrus su bankroto procedūra – pagal antstolio nurodymą darbdavys iki procedūros pradžios vykdo išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio, tačiau neretai nežinoma,  kada darbdavys turi stabdyti išskaitymą iš skolų turinčio darbuotojo darbo užmokesčio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, yra išaiškinęs, kad, vykdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio, tiek darbdavio atliekamas lėšų išskaitymas iš skolininko darbo užmokesčio, tiek jų pervedimas į antstolio depozitinę sąskaitą yra veiksmai, „sudarantys vieną procesą“, tad uždraudus viena, atsiranda ir kitas draudimas – išskaityti lėšas iš skolininko darbo užmokesčio.

Trumpai tariant – tuomet kai teismas priima nutartį iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, darbdavio vykdomos išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio pagal antstolio nurodymą taip pat turi būti stabdomos.

Atkurtas mokumas ar kreditorių interesai?

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas  taip pat yra pasisakęs, kad antstolių vykdymo veiksmai turi būti stabdomi bet kuriuo skolininko turto realizavimo ar išieškojimo etapu. Ką tai lemia?

Anot Aukščiausiojo Teismo, įstatyme įtvirtintas draudimas atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su priverstiniu turto realizavimu ar išieškojimu, atitinka šio įstatymo paskirtį ir tikslus, ir kas svarbu – tokiu draudimu užtikrinama, jog sąžiningiems skolininkams bus sudarytos sąlygos atkurti jų mokumą, tenkinant kreditorių reikalavimus įstatymo nustatyta tvarka.

Be to, Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones, galiosiančias iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo.

Du įstatymo tikslai

Taigi, skolininko galimybė disponuoti jam priklausančiomis lėšomis gali būti apribota teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones. Tokiu būdu užtikrinama, kad bus įgyvendinti abu Fizinių asmenų bankroto įstatymo  keliami tikslai – tiek fizinio asmens mokumo atkūrimas,  tiek užtikrinta, jog kreditorių reikalavimai bus patenkinami įstatymo nustatyta tvarka.

Tad argumentas, jog, sustabdžius išskaitas iš skolų turinčio darbuotojo darbo užmokesčio, šio interesas atkurti savo mokumą bus iškeltas aukščiau kreditorių interesų, jau yra patyręs pralaimėjimą.

Nutiko taip, kad bankrutuojate? Kreipkitės ir mes Jums padėsime: https://www.asmensbankrotas.lt/