Fluoras geriamajame vandenyje – aktuali Skuodo rajono problema

Be geriamojo vandens žmogus negali išgyventi. Nuo to, kiek ir kokį vandenį jis geria, priklauso jo sveikata. Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomenduojama ir Lietuvoje taikoma optimali fluorido koncentracija geriamajame vandenyje, atsižvelgiant į įvairaus amžiaus žmonių poreikius, yra 0,5–0,8 mg/l. Pagal Lietuvoje 2003 m. patvirtintą higienos normą leistina fluorido vertė geriamajame vandenyje negali viršyti 1,5 mg/l. Didžiausią fluoro kiekį žmogus gauna su maistu – valgydamas ir gerdamas, o pagrindinis jo šaltinis yra geriamasis vanduo. Geriamajame vandenyje fluoridas yra beskonis, bekvapis, bespalvis ir visiškai tirpus. Tiek per didelės, tiek per mažos fluoro koncentracijos geriamajame vandenyje taip pat gali turėti neigiamos įtakos žmogaus sveikatai. Todėl rekomenduojama reguliuoti fluoridų suvartojimą su maistu, vandeniu ir dantų priežiūros priemonėmis.

Skuodo rajone yra 13 vandenviečių, kuriose viršijamas ribinis fluoridų kiekis. Šių vandenviečių geriamąjį vandenį vartoja 1972 gyventojai gyvenantys Puodkalių, Ūdralių, Krakių, Igarių, Pašilės, Puokės, Laumių, Notėnų, Vindeikių, Šačių, Rukų, Lenkimų ir Juodeikių gyvenvietėse. Dėl šios priežasties gyventojams būtina žinoti apie padidintą fluoridų koncentracijos geriamajame vandenyje poveikį organizmui ir apsisaugojimo būdus.

Labiausiai nukenčia vaikai

Normalus fluoro kiekis profilaktiškai apsaugo nuo dantų ėduonies – didina emalio atsparumą rūgštims, susidarančioms burnoje dėl mikroorganizmų veiklos, skylant angliavandeniams. Taip pat fluoras dalyvauja emalio atsikūrimo (remineralizacijos) procese, mažina fermentinį mikroorganizmų aktyvumą ir trukdo danties apnašoms prisitvirtinti prie danties paviršiaus. Fluoras svarbus kaulų ir dantų (ypač jų emalio) vystymuisi. Kai geriamajame vandenyje jo mažiau nei 0,5mg/l, žmonės dažnai suserga dantų kariesu.

Esant per dideliam fluoro kiekiui, padidėja dantų fluorozės išsivystymo rizika, yra sutrikdoma kalcio ir magnio apykaita, gali išsivystyti antinksčių, kasos ir skydliaukės veiklos sutrikimai, kietėja kaulai, kaulėja kremzlės, mažėja raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių. Fluorozės pažeisti dantys iš pradžių atrodo tarsi ant dantų kauburėlių būtų sniego kepurėlės. Jei pažeidimai gilesni gali atsirasti duobelių, erozijų, danties vainiko defektų. Fluorozė pažeidžia tiek pieninius, tiek nuolatinius dantis. SVARBU! Tose vietovėse, kur padidintas fluoro kiekis – būtina naudoti dantų pastą be fluoro.

Fluorozė gali atsirasti, kai:

• vartojamas vanduo su padidintu fluoridų kiekiu;
• jei vaikas vartoja per daug dantų pastos, turinčios fluoro;
• jei po dantų valymo gerai neišskalauja burnos ir nuolat nuryja pastos. Maži vaikai gali nuryti iki 30 proc. dantų pastos, todėl vaikams iki 5 metų amžiaus dantims valyti būtina vartoti pastą be fluoro.

Norint sumažinti fluoridų poveikį organizmui rekomenduojama:

• kūdikių ir vaikų gėrimui ir maisto gamybai naudoti vandenį su leidžiamu fluoro kiekiu;
• gyventojams pirkti geriamąjį vandenį. Klaidinga manyti, kad fluoras pasišalina iš vandens jį virinant (fluoras tik susikoncentruoja, bet jo nesumažėja) ar užšaldant (šaldymo metu vandenyje fluoridų koncentracija nesikeičia).
• vaikams kuo daugiau vartoti pieno ar jo produktų, kuriame esantis kalcis sušvelnina kenksmingą fluoro poveikį;
• profilaktiškai vartoti vitaminus C ir B1, kurie padeda fluorui greičiau pasišalinti iš organizmo, sunkina jo įsisavinimą;
• nevartoti maistui fluoruotos druskos;
• atsakingai pasirinkti dantų pastą, dantų želę, burnos skalavimo skysčius ir maisto produktus, turinčius fluoro (jūros kopūstai, žalioji arbata, salotos, špinatai, krevetės, jūros žuvys, žirniai, žuvies konservai);
• periodiškai tikrinti vaikų dantis pas specialistus, konsultuotis dėl priežiūros ir profilaktikos priemonių.