G. Jakštas tikina, kad situacijos rusų ir lenkų mokyklose skiriasi: pastarųjų ugdymo įstaigų švietimo kokybė geresnė
Mokymo rusų kalba palaipsniui atsisakyti svarstantis švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas teigia, kad abejoti lenkų tautinės bendrijos ugdymo įstaigų likimu nėra pagrindo. Pasak jo, pastarosiose mokyklose švietimo kokybė yra aukštesnė nei rusų ugdymo įstaigose, o jas baigę vaikai lengviau įsilieja į europinių šalių gyvenimą.
„Manau, kad situacijos lenkų ir rusų mokyklose gana skirtingos. Iš pirmųjų duomenų matome, kad patekimas į aukštąsias mokyklas, įsidarbinimas aukštos kvalifikacijos darbuose, valstybinių brandos egzaminų laikymas taip stipriai nesiskiria nuo tų, kurie mokosi lietuvių kalba“, – paklaustas, kokia situacija yra lenkų mokyklose, Eltai teigė G. Jakštas.
„Problemų iš švietimo pusės, aš nematau“, – sakė ministras.
Pasak jo, lenkų mokyklose dirba jaunesnis mokytojų kolektyvas, lyginant su rusakalbėmis, į jas taip pat gali atvykti pedagogų iš Lenkijos, sudaromos galimybės kelti kvalifikaciją. Ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje veikia ir Balstogės universiteto filialas, kurioje galima mokytis lenkų kalba.
G. Jakšto teigimu, lenkų mokyklas baigusių vaikų integracija Europos Sąjungoje (ES) yra paprastesnė nei rusų tautinės bendrijos.
„Kadangi tai yra ES kalba, europinės institucijos, visi Europos teisės aktai yra pateikiami visomis ES kalbomis. Tai yra visai kitoks buvimas ES, kai tu moki kalbą“, – argumentavo jis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas sausio pradžioje Eltai teigė ieškantis teisinių būdų palaipsniui atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų.
„Vertiname ir tariamės dabar su komanda, ar įmanomi kažkokie keliai, kad galėtume palaipsniui atsisakyti rusiškų tautinių mažumų mokyklų. Vertiname teisinę bazę, ar bus tai išvis įmanoma padaryti“, – Eltai teigė G. Jakštas.
Tokiems ministro svarstymams nepritaria dalis politikų, tautinių bendrijų institucijos.
Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje. Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.
Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojami.