Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija įteikta eseistei Giedrai Radvilavičiūtei
Panevėžio rajono savivaldybės įsteigtos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinės premijos laureate šiemet tapo prozininkė, eseistė Giedra Radvilavičiūtė. Kūrėja apdovanota už 2018 m. išleistą knygą „Tekstų persekiojimas: esė apie rašytojus ir žmones“.
Premijos teikimo šventė vyko gegužės 28 d., antradienį, Puziniškio muziejuje.
Iš Vilniaus atvykusią viešnią bei gausiai G. Petkevičaitės-Bitės dvaro salonėlyje susirinkusią auditoriją pasveikino Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vyr. metodininkė Asta Nedveckienė. Ji pasidžiaugė didžiosios rašytojos, humanistės, švietėjos G. Petkevičaitės-Bitės gimtinėje jau tris dešimtmečius gyvuojančia tradicija šiuolaikiniams Lietuvos rašytojams įteikti jos vardo premiją.
Renginį moderuojanti Panevėžio poetė Elvyra Pažemeckaitė trumpai pristatė G. Radvilavičiūtės kūrybą, įvertintą Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, Europos Sąjungos literatūrine premija, taip pat – Panevėžyje gimusiai kūrėjai G. Radvilavičiūtei reikšminga jos kraštietės poetės Elenos Mezginaitės premija.
Pagerbti laureatę atvyko Panevėžio rajono savivaldybės meras Povilas Žagunis, mero pavaduotojas, premijos atrankos komisijos pirmininkas Antanas Pocius, komisijos narys Smilgių bibliotekos bibliotekininkas Edvardas Vaičius, Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Kęstutis Rimkus, specialistai, Smilgių seniūnijos, gimnazijos, kultūros centro, bendruomenės atstovai, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos, Panevėžio rajono ir miesto šviesuomenės atstovai.
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinę premiją laureatei įteikė ir pasveikino meras P. Žagunis.
Mero pavaduotojas A. Pocius neslėpė, kad jo vadovaujamos premijos atrankos komisijos sprendimui įtakos turėjo ne tik G. Radvilavičiūtės kūrybos meninė reikšmė, bet ir Lietuvos rašytojų sąjungos rekomendacija.
Pasak komisijos nario E. Vaičiaus, komisijos palankumą autorė pelnė ir dėl savo šaknų su Panevėžio kraštu. Panevėžyje gimusi ir vidurinę mokyklą baigusi G. Radvilavičiūtė pirmuosius apsakymus pradėjo rašyti ir publikuoti dirbdama lietuvių kalbos mokytoja Panevėžio rajono Kabelių gimnazijoje.
Padėkos kalboje autorė išvedė gilią takoskyrą tarp G. Petkevičaitės-Bitės humanistinių idėjų ir į vizualiai demonstruojamą sėkmę, pergalės šlovę, laimėjimus orientuotos šiuolaikinės visuomenės moralinės veidmanystės.
„Jei dabar prisikeltų G. Petkevičaitė-Bitė, nemanau, kad jai būtų lengva pritapti šioje visuomenėje. Jai kainuotų pastangų ir užtruktų laiko susigaudyti, kas čia vyksta, nes ji nebuvo orientuota į laimėjimus, ji buvo orientuota į fiziką, ją traukė ne tai, kas reprezentatyvu, o tai, kas gniuždoma ir skriaudžiama – išsilavinimo negalinčios pasiekti moterys, našlaičiai, uždrausta gimtoji kalba. Labai gali būti, kad Bitę, kaip prestižą suvokusią tarnavimą nuskriaustiesiems, šiandien mūsų visuomenės formuotojai vertintų skeptiškai, laikytų ne tokia ir svarbia lydere, gal ji būtų panaši į vienuolę Saladūnaitę, ne tokia jau ir intelektuali, keistuolė, neįtakinga autsaiderė, kažin kodėl neišvysčiusi savo matematinių sugebėjimų. Bet būtent dėl savo savybių Bitė turi garbingą vietą Lietuvos kultūros, visuomeninio gyvenimo ir žiniasklaidos istorijoje. Mūsų visuomenės nuomonės formuotojams, kaučeriams, selebričiams vieta istorijoje taip pat paruošta. Jie amžinai išliks savo selfiuose“,– ironiškai apie šiuolaikinės visuomenės tuštybę kalbėjo G. Radvilavičiūtė, sulaukusi auditorijos plojimų.
Autorė paskaitė ištrauką iš savo naujausios knygos, atsakė į klausimus apie kūrybą, gyvenimo vertybes.
Tai jau 31-oji Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija, kuri skiriama už grožinės literatūros kūrinį, meniškai ir įtaigiai atspindintį Lietuvos gyvenimą, keliantį moralines ir dvasines problemas, humanistines idėjas, kurios akivaizdžios G. Petkevičaitės-Bitės gyvenime ir kūryboje.
G. Petkevičaitės-Bitės literatūrinę premiją 1983 m. įsteigė tuometinis Smilgių kolūkis, taip pagerbdamas savo kraštietę rašytoją. Iki 1990 m. premiją pelnė 8 Lietuvos rašytojai. 1996 metais premija vėl buvo atgaivinta Panevėžio rajono savivaldybės pastangomis.
