Gaisrų atvirose teritorijose nemažėja
Utenos rajono savivaldybės administracijos, Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus ir Utenos rajono agentūros atstovų pasitarimo metu aptarti gaisrų atvirose teritorijose atvejai.
Pasitarimo metu akcentuota, kad dalis visuomenės nejaučia atsakomybės už savo nuosavybę ir veiksmingos tik tos drausminimo priemonės, kurios susijusios su nuobaudomis. Pasitarime buvo nuspręsta, kad siekiant mažinti gaisrų atvirose teritorijose skaičių, reikalinga taikyti visas įmanomas prevencines priemones- gyventojų švietimą, kontrolę, kitas administracinio poveikio priemones. Stiprinant kontrolę bus nuolat organizuojamos patikros, reidai, kai atsakingi pareigūnai apvažiuoja rajoną, aplanko apleistas teritorijas. Duomenys apie išdegusius plotus bus siunčiami į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos. Už reikalavimų dėl draudimo deginti žolę ganyklose arba pievose pažeidimą bus taikomos sankcijos, atsižvelgiant į pažeidimų mastą, išdegusios žemės savininkai neteks išmokų.
Per tris pirmuosius metų mėnesius Utenos rajono teritorijoje užregistruota šešiolika gaisrų atvirose teritorijose. Didžioji dalis gaisrų kilo kovo mėnesį. Bendras išdegęs plotas viršija 7300 arų, iš jų – 40 arų miško paklotės ir 100 arų jaunuolyno. Ugniagesiams gelbėtojams degančią žolę teko gesinti ne tik kaimų pievose, bet ir miesto teritorijoje. Žolė degė Palijoniškio, Aukštakalnio, Užpalių, Basanavičiaus gatvių teritorijose. Laimė, išvengta žmonių aukų.
Skaudžiausia nelaimė įvyko 2015 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūros (toliau – Utenos rajono agentūra) pateikta informacija, Buitūnų kaimo (Utenos r. sav.) gyventojas V. J. panoręs padėti kaimynui su degtukais nušienauti sausą žolę nepamanė, kad jo veiksmai padarys didžiulę žalą tiek gamtai, tiek nekilnojamam turui. Dėl neapgalvotų veiksmų išdegė apie 20 ha pievų, sudegė du pastatai. Preliminariais Utenos rajono agentūros skaičiavimais gamtai padaryta žala gali siekti apie 30 000 EUR. Taip pat civiline tvarka reikės atlyginti ir kitiems asmenims padarytą turtinę žalą dėl sudegusių pastatų.
Aplinkosaugininkai primena, kad deginti žolės negalima ir įspėja apie padidintą atsakomybę ir nustatytą minimalų žalos gamtai atlyginimo dydį. Siekiant sumažinti dėl žmonių neatsakingumo deginamos žolės kylančių gaisrų skaičių, pakeistas šiais veiksmais gamtai daromos žalos apskaičiavimas. Dabar žolės padegėjui reikės atlyginti mažiausiai 100 eurų gamtai padarytą žalą nepriklausomai nuo ploto kuris išdegė.
Primename, kad už žolės, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą gresia iki 230 Eur baudos. Už ražienų, taip pat nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą piliečiai gali būti baudžiami beveik 300 eurų bauda. Už priešgaisrinės apsaugos reikalavimų pažeidimus, sukėlusius miško gaisrą arba jo išplitimą, gresia didesnė kaip 1 100 Eur bauda.
Pastebėję miško gaisrus ar deginamą žolę gyventojai raginami apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
