Galimybė tapti konkurencingesniais? Išmokomis skatins aktyviau įdarbinti užsieniečius ir susigrąžinti užsienyje dirbančius lietuvius
Sutariama, kad norint į šalį pritraukti ir joje išlaikyti tarptautinius verslus, vien tik mokestinių ir kitų lengvatų nepakanka – būtini ir žmogiškieji ištekliai. Tad siekiant paskatinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimą iš užsienio, nuo karo bėgančių ukrainiečių įdarbinimą ir užsienyje dirbančių lietuvių grįžimą, jau nuo liepos 1-osios įsigalioja Užimtumo įstatymo pakeitimai. Manoma, kad jie padės efektyviau užpildyti trūkstamas darbo vietas, gerins Lietuvos įvaizdį tarptautinėje arenoje, nemenkai padės ir vietiniams specialistams. Tad kaip visa tai atrodys ir kuo tai gali būti aktualu darbdaviams bei investuotojams?
Didina šalies konkurencingumą
Siekiant pritraukti užsienyje dirbančius aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų specialistus, numatyta kiekvienam naujai pritrauktam darbuotojui mokėti apie 3 tūkst. eurų siekiančią atvykimo išmoką. Svarbu, kad į išmoką gali pretenduoti tiek Lietuvos, tiek užsienio šalies pilietis, tik būtina atitikti tam tikrus reikalavimus: minimas darbuotojas pastaruosius penkis metus negalėjo būti laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju; jis su darbdaviu sudarė neterminuotą darbo sutartį dėl darbo funkcijų atlikimo Lietuvos teritorijoje; jis čia išdirba ne mažiau nei pusmetį; jo bruto („ant popieriaus“) atlyginimas siekia bent 3 tūkst. eurų; jo darbas patenka į aukštą pridėtinę vertę kuriančių ir Lietuvoje trūkstamų profesijų sąrašą. Pastarasis dokumentas šiuo metu dar nėra patvirtintas, tačiau turėtų būti panašus į šiuo metu galiojantį „Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje sąrašą“ – jame daugiausiai galima rasti informacinių technologijų, inžinierinių, kai kurių gamybos technologijų profesijų.
Užimtumo įstatymo pakeitimai taip pat numato finansines paskatas ir darbdaviams. Štai už kiekvieną į Lietuvą pritrauką minėtas sąlygas atitinkantį aukštą pridėtinę vertę kuriančios profesijos atstovą darbdavys gaus įdarbinto asmens vidutiniam vieno mėnesio bruto darbo užmokesčiui lygią išmoką. Tiesa, išmoka negali būti didesnė nei 7,2 MMA (minimali mėnesinė alga) arba apie 5,25 tūkst. eurų. Manoma, kad ši suma padės kompensuoti darbdavių patiriamas specialistų užsienyje paieškos išlaidas.
Kaip pastebi teisės firmos „Sorainen“ partneris Algirdas Pekšys, šios finansinės paskatos ne tik paskatins kai kuriuos specialistus iš užsienio persikelti dirbti į Lietuvą, bet ir padrąsins darbdavius pasidairyti potencialių darbuotojų užsienyje. Tiesa, paskata darbdaviams už pritrauktą darbuotoją nebus taikoma darbuotojų relokacijos iš vienos grupės įmonės užsienyje į kitą grupės įmonę Lietuvoje atveju – reikalaujama, kad pastaruosius penkis kalendorinius metus surastas darbuotojas nebūtų buvęs darbdavio ar kitos jo grupės įmonės darbuotoju.
„Itin svarbu, kad į Lietuvą atvykstantys aukštos kvalifikacijos specialistai padės auginti ir vietinius darbuotojus. Juk tuomet galėtų sparčiau ir efektyviau vykti dalinimasis žiniomis ir mažiau patyrusių kolegų ugdymas“, – įstatymo naudą akcentuoja advokatas.
Talentų programos „Work in Lithuania“ vadovė Aistė Kasperė teigia, kad toks žingsnis itin svarbus padedant ir toliau išlaikyti sėkmingai tiesiogines užsienio investicijas pritraukiančios Lietuvos konkurencingumą. Juk visame pasaulyje aštrėja kova dėl aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie yra vienas iš svarbiausių veiksnių veiklos vietą besirenkančioms tarptautinėms įmonėms.
„Be abejonės, šių profesionalų ugdymas šalies viduje yra tvarus ilgojo laikotarpio sprendimas, tačiau išryškėjęs gilus specifinių sričių specialistų trūkumas rodo, kad užsienio talentų pritraukimas yra būtina sudedamoji dalis. Paskatos tarptautinių specialistų pritraukimui parodo, kad šalis yra atvira ir aktyviai kviečia talentus rinktis Lietuvą. Tai gali būti reikšmingas postūmis apie persikėlimą svarstantiems ir tarp kelių lokacijų besirenkantiems užsienio specialistams“, – neabejoja pašnekovė.
Svarbus akcentas – kokybiškas gyvenimas
Daugiausiai vilčių A. Pekšys deda į tautiečių sugrįžimą, taip pat ne Europos Sąjungos piliečių atvykimą, nes pritraukti darbuotojus iš kitų Vakarų pasaulio šalių gali būti kiek sudėtingiau. Pašnekovas pastebi, kad norint pritraukti reikalingus specialistus, be finansinių paskatų, reikėtų daugiau akcentuoti galimybę persikėlus į Lietuvą kokybiškai gyventi. Tai ne tik baziniai poreikiai, saugumo situacija šalyje ir bendras šalies ekonominis lygis, bet ir konkurencingas atlyginimas, galimybė dirbti įdomų, save realizuoti padedantį darbą, suteikiama proga į Lietuvą atsivežti savo šeimą ir turėti reikiamą infrastruktūrą jos poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, galėti leisti vaikus į darželius, mokyklas ir popamokinį ugdymą.
„Pakeisti padėtį ir pritraukti daugiau darbuotojų iš užsienio galėtų ir kai kurie valdžios sprendimai. Pavyzdžiui, užsieniečiams imigruoti į Lietuvą su šeimos nariais vis dar nėra labai paprasta – įprastas leidimas gyventi darbo pagrindu nesuteikia galimybės tokiam darbuotojui-užsieniečiui atsivežti su savimi ir savo šeimos. Dažnai tai tampa rimtu ribojančiu faktoriumi priimant sprendimą atvykti į Lietuvą. Kitas veiksnys – konkurencingas atlyginimas, kurį aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų darbuotojams būtų galima užtikrinti peržiūrėjus taikomus mokesčius – nors šiuo metu įvestos Sodros įmokų „lubos“, tačiau tuo pačiu taikomas progresinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas“, – svarsto A. Pekšys.
Talentų programos „Work in Lithuania“ vadovė Aistė Kasperė pabrėžia, kad norint daugiau pokyčių itin svarbiu tampa tęstinis privataus ir viešojo sektorių bendradarbiavimas Lietuvoje, kuris padeda kurti patrauklią terpę tarptautiniams talentams. Kaip akcentuoja pašnekovė, tarptautinių talentų pritraukimas yra ilgas ir nuolat kintantis procesas, kuris reikalauja kompleksinių sprendimų.
Skatins ir ukrainiečių įdarbinimą
Nuo liepos įsigaliosiančiuose Užimtumo įstatymo pakeitimuose taip pat numatytos sąlygos, kaip paskatinti dėl Rusijos Federacijos šių metų vasario 24 d. pradėtų vykdyti karinių veiksmų Ukrainoje iš šios šalies pasitraukusių ukrainiečių įdarbinimą Lietuvoje. Svarbu, kad jiems netaikomas reikalavimas dirbti pagal profesiją, įtrauktą į aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Taigi, pakanka neterminuotos darbo sutarties dėl bet kokių darbo funkcijų, numatyta žemesnė atlygio kartelė – pakanka 1752 eurų siekiančio bruto atlyginimo vietoje 2993 eurų. Tiesa, jei kitiems darbuotojams mokamas vidutinis atlyginimas yra didesnis, tada ir ukrainiečiams reikia mokėti ne mažiau. Taip pat dėl atvykimo išmokos į Užimtumo tarnybą bus galima kreiptis vos po 3 mėnesių nuo darbo Lietuvoje pradžios.
A. Pekšys akcentuoja, įdarbinus darbuotoją pagal tokias ukrainiečiams pritaikytas lengvatines sąlygas, darbdavys negalės pretenduoti į išmoką už užsienyje dirbančio ir aukštą pridėtinę vertę kuriančios profesijos specialisto pritraukimą.
„Galima daryti išvadą, kad atvykimo išmoka ukrainiečiams nėra būdas pritraukti aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų atstovus. Tai labiau paramos forma, solidarizuojantis su prasidėjus karui savo namus palikusiais ukrainiečiais, skatinant juos ateiti į Lietuvos darbo rinką“, – teigia „Sorainen“ partneris.
