Galinčių kurti sprendimus yra, bet kaip išmokti atrasti problemas?

Kūrybiškumas, nestandartinis mąstymas, lankstumas, gebėjimas prisitaikyti ir imlumas naujovėms – šiandien apie tai kalba visi. Reikia pripažinti, kad būtent šios savybės yra nepamainomos, norint sukurti nusistovėjusias praktikas keičiančius produktus ir paslaugas, tačiau vien tik jų nepakanka. Skirtumas tarp tiesiog naujo produkto ir proveržį tam tikroje srityje sukeliančio sprendimo priklauso nuo gebėjimo pirmiausia identifikuoti poreikį ar problemą, kurie toli gražu ne visuomet yra akivaizdūs.

Technologijų karta atsineša naują mąstymą

Tiesą sakant, kūrybingų ir lanksčių, kurti sprendimus gebančių specialistų daugėja – jų gretas sparčiai papildo į darbo rinką įsiliejantys Z kartos atstovai. Jų mąstymas jau visai kitoks nei vyresniųjų kartų. Neseniai paklausiau savo studentų: ar kuris nors iš jų dar atsimena pasaulį be „Google“? Vos keletas. Technologijos šiai kartai jau yra natūrali gyvenimo aplinkybė.

Kartu auga ir dar artimesnį santykį su technologijomis turintys vaikai – vadinamoji „stiklo karta“. Jos atstovams išmaniojo telefono ar planšetinio kompiuterio ekrano stiklas, kurį braukiant galima žaisti, rinkti informaciją ir kt. (iš čia – ir jos pavadinimas), yra pažįstamas nuo kūdikystės. Tai pirmoji karta, gimusi jau išmaniųjų įrenginių, socialinių tinklų ir mobiliųjų programėlių apsuptyje, ir kol kas niekas tiksliai negali pasakyti, kokią įtaką tai turės šių žmonių mąstymui ir elgsenai.

Ruošti problemų „medžioklei“ – jau nuo mokyklos

Galima spėti, kad šios kartos potencialas analizuoti situacijas, įžvelgti naujas galimybes bus dar didesnis. Tačiau, nepaisant to, kokias asmenines savybes ir gebėjimus į darbo rinką atsineša Z ir po jos – stiklo kartos atstovai, sėkmingoms inovacijoms reikia dar vienos dedamosios – mąstymo per problemų sprendimo perspektyvą. Tokį mąstymą būtina pradėti ugdyti kuo anksčiau ir nuolatos lavinti.

Problemas reikia medžioti, o kritinį mąstymą, gebėjimą žvelgti per problemų sprendimo perspektyvą – skatinti ir palaikyti.

Mano akimis, tai reikėtų daryti jau mokykloje. Dėstydamas studentams Vilniaus universitete pastebiu, kad vienas efektyviausių būdų skatinti tokį mąstymą yra pasitelkiant tarpdiscipliniškumą. Žvelgiant ne per kurios nors vienos, o per įvairių skirtingų perspektyvų prizmę, daug lengviau pastebėti problemas ir galimybes ten, kur jos iki tol nebuvo pastebėtos. Tai taip pat atveria daugiau erdvės ir galimiems sprendimams.

Mokymo(si) paradigmos pokytis

Kai kurių šalių švietimo sistemos jau prisitaikė prie šių poreikių ir vietoje aiškiai atskirtų disciplinų skatina jų sankirtas ir sinergijos efektą. Pavyzdžiui, Suomijoje moksleiviai mokosi analizuodami konkrečius atvejus ir situacijas bei pasitelkdami skirtingų dalykų žinias. Taip skatinamas platesnis požiūris, mąstymas neapsiribojant siaurais disciplinų rėmais. Tai – būtent tos savybės, kurios jau šiandien yra būtinos, siekiant sėkmės darbo rinkoje ir norint sukurti aukštos pridėtinės vertės produktus bei paslaugas.

Eksperimentuodami su skirtingomis mokymosi metodikomis ugdyti mastymą per problemos perspektyvą siekiame ir VU Matematikos ir informatikos fakultete. Čia jau keletą metų vykdome praktiškai pritaikomų programėlių kūrimo iniciatyvą, kurios metu geriausios komandos pristato savo sprendimus komisijai ir varžosi dėl prizo.

Dingusiems žmonėms surasti – antrakursių sprendimas

Šiemet geriausia išrinkta dingusių arba ieškomų asmenų paiešką lengvinanti išmanioji vaizdo stebėjimo sistema – geras komandinio darbo, skirtingų žinių, įgūdžių ir požiūrių derinimo rezultatas.

Antrakursių Programų sistemų specialybės studentų Tomo Vilčinsko, Tomo Drąsučio, Arno Danaičio ir Deivido Bražėno sukurtas sprendimas pasinaudojant viešų stebėjimo kamerų duomenis su automatinio veidų atpažinimo technologija leidžia greičiau surasti dingusius ar ieškomus asmenis ir galėtų gerokai palengvinti darbą tiek policijai, tiek verslo įmonėms.  

Studentai programėlę vysto ir toliau, tačiau rezultatas jau dabar yra apčiuopiamas. Svarbiausia, kad nuo pat pradžių galvota apie sprendimo pritaikomumą ir realių problemų sprendimą. Šią programėlę studentai vysto neturėdami jokio biudžeto, tad patys mezga kontaktus su verslo įmonėmis ieškodami galimybių naudotis programine įranga ir pan. Šiuo metu tariamasi dėl programėlės testavimo Vilniaus autobusuose.

Tai tik dar kartą parodo, kad suvienijus jėgas, gebant žvelgti iš skirtingų perspektyvų ir turint motyvacijos, nuveikti galima išties daug. Be to, dirbami komandoje ir mokydami, motyvuodami bei vertindami vieni kitus, studentai įgavo patirties, kuri ateityje pravers dirbant bet kurioje komandoje.

Svarbu ne viską žinoti, bet mokėti išmokti

Šiandienos pasaulyje technologiniai pokyčiai yra tokie spartūs, kad suspėti su visomis naujovėmis, vargu, ar įmanoma. Pastebiu, kad nuo studentų kartais tam tikra prasme „gaunu į kaulus“ – neretai jie žino daugiau technologijų naujovių nei aš.

Vis tik šiandien daug svarbiau tampa tai, kaip greitai gali išmokti ir prisitaikyti, įžvelgti poreikį ir dirbti ties sprendimu, nei stengtis sutalpinti galvoje nesibaigiantį srautą informacijos. Jei mokymąsi ir mąstymą per problemų sprendimo perspektyvą ugdysime nuosekliai ir skirsime tam pakankamai dėmesio, galbūt vieną dieną iš tiesų tapsime ne technologinių inovacijų perėmėjų, bet jų kūrėjų šalimi.