Galutinis biudžeto vertinimas – po naujosios Vyriausybės sprendimų
Europos Komisija (EK) šiandien paskelbė nuomonę apie euro zonos šalių, tarp jų ir Lietuvos, 2017 m. biudžeto projektus. Akcentuota, kad Lietuvos viešieji finansai vedami teisinga kryptimi, tačiau Komisija įžvelgė ir tam tikrą riziką dėl 2017 m. biudžeto atitikimo Stabilumo ir augimo pakto reikalavimams.
Komisija kol kas nevertino vieno svarbiausių Lietuvos biudžeto elementų – socialinio modelio įgyvendinimo kaštų, kaip galimų atskaityti vertinant valdžios sektoriaus finansų rodiklius pagal Stabilumo ir augimo pakto nustatytas fiskalinės drausmės taisykles. Šie kaštai 2017 m. sudarytų 0,6 proc. BVP iš prognozuojamo 0,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficito. Tačiau Komisija pažymi, kad Lietuva turi pakankamai fiskalinės erdvės pasinaudoti laikina išlyga, siekiant vidutinės trukmės tikslų.
„Stabilumo ir augimo paktas numato galimybę Europos Sąjungos šalims, kurios įgyvendina svarbias struktūrines reformas, neįtraukti jų kaštų vertinant viešųjų finansų balansą. Lietuva šiuo klausimu jau kreipėsi į Europos Komisiją, tačiau gavome atsakymą, kad socialinis modelis bus vertinamas ne anksčiau, nei naujoji šalies Vyriausybė pakartotinai pateiks Europos Komisijai 2017 metų biudžeto projektą kartu su juo – ir informaciją apie socialinį modelį – svarbią socialinės ir darbo rinkos sričių struktūrinę reformą, kurios įgyvendinimas prisidėtų prie valdžios sektoriaus ilgalaikio finansų tvarumo ir potencialaus ekonomikos augimo stiprinimo bei sumažintų riziką 2017 m. neatitikti Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų“, – sakė laikinai einanti finansų ministrės pareigas Rasa Budbergytė. Ji taip pat pažymėjo, kad Europos Komisija teigiamai vertina gerinamas mokesčių administravimo priemones, kurių ėmėsi Lietuva bei pabrėžė būtinybę ir toliau laikytis atsakingos biudžeto politikos.
Lapkričio 9 d. paskelbtose rudens makroekonominėse prognozėse Europos Komisija Lietuvos ekonomikai prognozavo nuosaikų augimą ir pabrėžė, kad šalies viešieji finansai yra valdomi teisinga kryptimi, siekiant fiskalinių tikslų. Numatomas 0,8 proc. viešųjų finansų deficitas 2017 m., Europos Komisijos nuomone, atitinka dabartinės Vyriausybės užsibrėžtą deficito užduotį. Ji pabrėžė, kad nežymus mokesčių (pvz., akcizų) didinimas ir geresnis mokesčių administravimas iš esmės atsveria pajamas, kurias biudžetas praranda dėl neapmokestinamų pajamų dydžio ir socialinio draudimo tarifų pokyčių.
Struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą Europos Komisija ir Finansų ministerija prognozuoja panašiai: pagal EK prognozę jis sudarys 1,4 proc. BVP, pagal ministerijos – 1,3 proc. BVP ir bus toks pat, kaip prognozuojamas vidutinis visos euro zonos struktūrinis deficitas.
Finansų ministerija primena, kad Europos Komisijai Lietuva pateikė išsamią informaciją apie socialinį modelį (socialinės ir darbo rinkos srities struktūrinę reformą) ir pagal procedūrą paprašė įvertinti jos atitikimą Stabilumo ir augimo paktui. Numatoma, jog minėta struktūrinė reforma, kartu su didinamų neapmokestinamųjų pajamų dydžiu, svariai prisidės prie ekonomikos augimo galimybių didinimo ir socialinės nelygybės mažinimo, taip įgyvendinant Europos Tarybos rekomendacijas dėl visapusiškos pensijų reformos pertvarkos ir darbo rinkos reformos, sudarant geresnes sąlygas įsidarbinti.
