Gamtininkų žinios iš Nemuno deltos
Nemuno delta prisipildė pavasarinio paukščių klegesio. Regioniniame parke intensyviai vykdomos paukščių apskaitos ir stebėsenos. Atlikti baublių, stulgių, plovinių vištelių, gaidukų, avocečių minitoringai, stebėti ir kiti reti pajūrio paukščiai – pasakoja gamtininkai.
„Jau įvykdyta Didžiųjų baublių pirmoji ir antroji apskaitos. Duomenų patikslinimui bus atliekama ir trečioji stebėsena. Pamatyti slapuką baublį pavyksta tikrai ne kiekvienam. Šiemet užregistruota 12 baublių. Apskaitos atliekamos saulei leidžiantis iki pat vidurnakčio. Registruojamas patinų baubimas net 35 taškuose. Kai kurie jų yra sunkiai pasiekiami ir patyrusiems gamtininkams. Taip pat vertinama nendrynų būklė, paukščių trikdymas bei kitos įvairios grėsmės. Šis Lietuvos raudonosios knygos sąrašo sparnuotis unikalus ne tik savo balsu, bet ir slaptu gyvenimo būdu.Įvairiose Lietuvos regionuose baublys vadinamas įvairiai: rėkliu, kaukučiu, ūpu, bubliu, dūku. Panašų į baublio garsą galima išgauti pučiant orą pro tuščio butelio kaklelį “ – sakė Nemuno deltos regioninio parko direkcijos vyr. specialistas Robertas Kubilius.
Nemuno deltos regioniniame parke pradėta vykdyti stulgių apskaita. „Atlikta tik pirmoji. Antroji bus atliekama gegužės gale – birželio pradžioje. Tai irgi vakarinio – naktinio aktyvumo paukštis. Apskaitos atliekamos saulei leidžiantis ir gali trukti iki pat paryčių. Atsargiai braidant po pievas, ieškoma šių paukščių tuokviečių. Šį pavasarį pievos stulgiams sausokos, nes buvo nedidelis pavasarinis potvynis, tačiau pirmieji rezultatai nenuvylė. Tradiciškai aptiktos tuokvietės Sausgalvių, Šyšos polderio, Uostadvario, Tatamiškių pievose. Kol kas nebeaptikta prie Bevardžio upelio Rusnės saloje bei Krokų Lankos apyežerio pievose bei Šyšgiriuose. Šiemet pagrindinė tuokvietė, skirtingai nuo praėjusių kelerių metų, susiformavo ne Sausgalviuose, o Šyšos polderyje. Ten aptikti 7–9 treliuojantys patinai. Atlikus antrąja apskaita rezultatai bus patikslinti. Tikimės, kad Lietuvos raudonosios knygos sąrašopelkių slapukas mūsų nenuvils“ – sakė Nemuno deltos regioninio parko direkcijos vyr. specialistė Kristina Keterienė.
„Plovinės vištelės monitoringas vėlavo dėl laiku nepasiekusių šiam darbui skirtų lėšų. Itin reto Lietuvoje paukščio apskaitai pirmą kartą išbandyta naują monitoringo programą, stengiantis išvengti dar migruojančių plovinių vištelių. Apskaitų rezultatai nedavė tokių gerų rezultatų, kokių tikėjosi specialistai. Pirmų apskaitų metu, kuomet oras buvo tikrai palankus, plovinės vištelės buvo visiškai neaktyvios. Šis plaukiojantis, nardantis ir spėriai po plūduriuojančius augalus bėgiojantis Lietuvos raudonosios knygos paukštelis neišsidavė. Tačiau transliuojant jų balsą, keliuose taškuose pavyko prisišaukti ne tradicinį kveksėjimą, o jau po poravimosi girdimą į kurkimą panašią trelę. Išlieka viltis, kad dar per du stebėjimus pavyks „surinkti“ antrai vadai besiruošiančius paukščius“ – pasakojo Marius Karlonas.
„Su puošniaisiais gaidukais situacija nėra prasta, nors ir daugelis teritorijų, kuriose nurodyta vykdyti šio paukščio monitoringą buvo kiek per sausos. Pavyko aptikti pavienius, įrašytus į Lietuvos raudonąją knyga paukščius. Pirmos apskaitos metu dar tikrai buvo nemažai ir migruojančių paukščių, taigi pagrindinis stebėsenos tikslas buvo sužymėti tikslias tuokviečių vietas, kurioms vėlesniais apskaitų pakartojimais skirsime daugiau dėmesio perinčių paukščių paieškoms. Gražuolių gaidukų patelė įprastai lizdą įrengia duobelėje ant žemės vos 200 m. spinduliu aplink tuokvietę“ – sakė Marius Karlonas.
Grakštus, juodai baltas, lenktu snapu, melsvomis kojomis paukštis įmantriu vardu avocetė Lietuvoje pastebėtas perint tik pajūrio zonoje ir vos prieš dešimtmetį.
„Prieš tris savaites Kintų tvenkiniuose buvo stebėtos net 6 avocetės, tačiau apskaitos metu, patikrinus visus numatytus monitoringo taškus nepavyko rasti nei vieno paukščio. Tikriausiai stebėti paukščiai buvo tik migrantai. Po poros dienų panašus avocečių skaičius stebėtas Latvijoje prie sienos su Lietuva“ – pasakojo specialistai.
Kaimynai netolimi – tikėkimės, kad avocetės sugrįš.
Atliekant apskaitas rasti ir kiti reti paukščiai, kurie tikriausiai peri Nemuno deltos regioniniame parke. Skirvytės salose stebėtos dvi poros jūršarkių, o prie Uostadvario – du geltongalvių kielių patinukai. Net šeši sodinių startų patinai giedojo tarp Juknaičių ir Užlieknių. Nemažai pievinių lingių ir griciukų.
Gamtininkus labiausiai pradžiugino plovinių vištelių apskaitų metu, jau prietemoje, prie Uostadvario bokštelio medžiojanti balinė pelėda. Manoma, kad Lietuvoje gali perėti nuo 50–200 porų. Tai monogaminė rūšis – poras sudaranti visam gyvenimui. Naktinis ir sutemų plėšrusis paukštis balinė pelėda įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Karštas darbymetis gamtininkams, ornitologams tęsiasi. Belieka palinkėti sėkmės ir laukti džiugių, įdomių žinių iš apskaitų Lietuvos saugomose teritorijose.
