16 birželio, 2016
Ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ informacija

Gamtoje – atliekų keliamo pavojaus signalai

Vasaros sezono pradžia – pats darbymetis atliekų tvarkytojams ir miškininkams, kai miško aikšteles, vandens telkinių pakrantes ar kitas poilsio erdves nukloja neatsakingų poilsiautojų paliktos pakuočių atliekos. Ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ vykdomoji direktorė Daiva Skrupskelienė primena, jog leidžiant laiką gamtoje reikėtų elgtis atsakingai ir susidariusias atliekas po savęs tinkamai sutvarkyti, išrūšiuoti ir jokiu būdu – nepalikti.

Pavojingiausios – plastiko pakuotės

Vilniaus miškų urėdas Artūras Nanartavičius pastebi, kad situacija miškuose šiek tiek pagerėjo, kai pagal įsigaliojusią tvarką prie kiekvieno gyvenamojo namo buvo pastatyti atliekų surinkimo konteineriai, tačiau pakuočių atliekų gamtoje pasitaiko gana dažnai.

„Šių atliekų tvarkymas yra išties opi aplinkosaugos problema ir miškininkų galvos skausmas, todėl po laisvadienių, kai miestų gyventojai didžiąją dalį laiko leidžia gamtoje, visos poilsio vietos, stovyklavietės yra reguliariai tikrinamos, švarinamos“, – pasakojo A. Nanartavičius.

Jei netoliese nėra įrengtų šiukšliadėžių, D. Skrupskelienė pataria atliekas kaupti sandariuose maišuose, o vėliau atsikratyti išmetant juos artimiausioje konteinerių aikštelėje. „Beveik visos popieriaus, stiklo ir plastiko pakuočių atliekos yra tinkamos perdirbti, todėl jas reikėtų mesti į atskirus antrinių žaliavų surinkimo konteinerius. Taip pat esant gamtoje ypač svarbu pasirūpinti lengvais plastikiniais maišeliais, kuriuos gali pakelti ir išnešioti vėjas”, – pastebėjo „Ecoservice“ atstovė.

Stebina gyventojų neatsakingumas

Apskaičiuota, kad natūraliomis sąlygomis popieriaus pakuotė suyra per maždaug 2 metus, stiklo – per 900 metų, o iki 500 metų trunkantis plastiko irimo procesas – gamtoje tiksinti bomba. Todėl neatsakingas gyventojų požiūris į atliekų tvarkymą – netoleruojamas.

A. Nanartavičiaus teigimu, plastiko atliekos yra ypač pavojingos dėl jų sudėtyje esančių cheminių medžiagų, kurios irimo proceso metu išsiskiria į aplinką, taip užteršdamos gilesnius dirvožemio sluoksnius ir gruntinius vandenis, gyvybiškai svarbius visai ekosistemai.

Taip pat situaciją gamtoje dar labiau blogina ištisus metus čia paliekamos stambiagabaritės atliekos – daugiausiai panaudotos automobilių padangos, statybinės atliekos, kurios ilgainiui perauga į nelegalius sąvartynus.

„Ankščiau gyventojai neturėjo sąlygų patogiai atsikratyti susikaupusiomis atliekomis ir tam ieškojo savų būdų – dažniausiai jas tiesiog palikdami atokesnėse vietose. Apmaudu, tačiau ir dabar palyginti nedidelis kiekis konteineriuose netinkamų šalinti atliekų pasiekia specialias stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles, – apgailestavo Vilniaus miškų urėdas. – Visgi pažeidėjų neatsakingumui ribų nėra, todėl kartais juos pavyksta išaiškinti ir pagal miškuose išmestas sąskaitas, įvairius dokumentus“.

Konteineriuose šalinti netinkamos atliekos turėtų būti pristatomos į specialias atliekų surinkimo aikšteles, kur kiekvienas gyventojas per metus gali nemokamai pristatyti iki 500 kilogramų stambiagabaričių, namų remonto atliekų, taip pat priimamos ir pavojingos atliekos – akumuliatoriai, gyvsidabrio turinčios atliekos, baterijos ir galvaniniai elementai (daugiau informacijos rasite www.ecoservice.lt/duk).

Kyla į kovą su pažeidėjais

Pašnekovų teigimu, efektyviausi būdai pažeidėjams tramdyti – stebėjimo kameros ir piniginės baudos. Tuo tarpu ženklai, įspėjantys, kad šiukšlinti draudžiama, naudos atneša mažai.

Pasak D. Skrupskelienės, šiais metais Vilniaus mieste startavusi prevencinė stebėjimo kamerų akcija išties pasiteisino – jau nubausti pirmieji nelegalūs šiukšlintojai. Už atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų nevykdymą taikoma administracinė atsakomybė, skiriamos piniginės baudos už aplinkai padarytą žalą.

„Dedame visas pastangas, jog pažeidėjai atsakytų už netinkamą savo elgesį, todėl netgi būdami gamtoje gyventojai turėtų išlikti budrūs ir patys sudrausminti šiukšlintojus, rūpintis švaria ir poilsiui tinkama aplinka“, – teigė D. Skrupskelienė.


Varliagyvių monitoringas / M. Balsio nuotr.
18 balandžio, 2025

Baltosios Vokės šlapynėje pirmą kartą po buveinių atkūrimo užfiksuotas skiauterėtųjų tritonų pagausėjimas. Ši rūšis – viena rečiausių Lietuvoje gyvenančių varliagyvių, […]

11 balandžio, 2025

Viena didžiausių pasaulio dykumų kadaise buvo didžiulė ežerų ir upių sistema, trečiadienį paskelbtame tyrime atskleidė tarptautinė komanda.  Neseni tyrimai rodo, […]

5 balandžio, 2025

Aplinkos ministerija primena, kad atėjus pavasariui miškuose atgyja ne tik žaluma, bet ir jautrios augalų rūšys, tarp jų – meškiniai […]

Freepik nuotr.
3 balandžio, 2025

Durpės yra gamtoje aptinkama organinė medžiaga, kuri formuojasi pelkėse – nuolat užmirkusiose vietose dėl aukšto vandens lygio apmirusios augalų liekanos […]

25 kovo, 2025

Ornitologo, gamtos gido, knygų apie paukščius autoriaus, „Ornitostogų“ įkūrėjo Mariaus Karlono karjerą suformavo miškų ir pelkių apsuptas gimtasis Didžiojo Raisto […]

24 kovo, 2025

Kovo 21 d. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Ignalinos skyriaus iniciatyva Ignalinos rajono savivaldybės konferencijų salėje surengta Aukštaitijos miško […]

24 kovo, 2025

Kaune sugriežtinta savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų kontrolė davė rezultatų – per pastarąjį penkmetį neprisijungusių prie centralizuotų nuotekų […]

20 kovo, 2025

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tęsdama europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje darbus, šiemet sėkmingai įsigijo 610 kg […]

20 kovo, 2025

Tvarumas – viena iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) vertybių. Pasaulinė Žemė diena – puiki proga pasidomėti, kokius klimato […]

19 kovo, 2025

Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viename iš mieste esančių sklypų užkastų […]

14 kovo, 2025

Aplinkos ministerijai imantis rengti Nacionalinį gamtos atkūrimo planą, aplinkosaugininkai Seime pristatė poziciją dėl pelkių atkūrimo – procesai palies skirtingus šalies […]

10 kovo, 2025

Vilniuje netrukus prasidės intensyvūs želdinimo darbai – šį pavasarį miesto gatvėse ir viešosiose erdvėse bus pasodinta daugiau nei tūkstantis medžių, […]

10 kovo, 2025

Kovo 10-oji – Keturiasdešimties paukščių diena. Manoma, kad iki šios dienos į Lietuvą jau būna sugrįžusios apie keturiasdešimt paukščių rūšių, […]

9 kovo, 2025

Argentinos Bahija Blankos uostamiestį buvo „sunaikintas“, kai jame per kelias valandas iškrito metinis kritulių kiekis – be to, per liūtį […]

7 kovo, 2025

Lietuvoje penktadienio dieną šalies meteorologai užregistravo naują šilumos rekordą šiais metais. Aukščiausia temperatūra fiksuota Druskininkuose. „Remiantis preliminariais duomenimis, buvo išmatuotas […]

5 kovo, 2025

Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne oficialiai atidaryta nauja edukacinė erdvė „Padėk“, skirta mokymuisi, kūrybai ir tvariam gyvenimui. Iškilmingame renginyje dalyvavo […]

5 kovo, 2025

Marijampolės profesinio rengimo centras (Marijampolės PRC) neseniai sulaukė dar vieno tarptautinio pripažinimo – įstaigai suteiktas ISO 14001:2015 sertifikatas, kuris įrodo […]

27 vasario, 2025

Aplinkos ministras Povilas Poderskis, reaguodamas į viešojoje erdvėje kilusias diskusijas dėl Vidaus vandens kelių direkcijos kartu su Alytaus miesto ir […]

27 vasario, 2025

Lietuvoje ir visoje Europoje intensyvėjant diskusijoms apie būtinybę didinti išlaidas krašto apsaugai, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė ragina šiame […]

23 vasario, 2025

Tikrų sengirių Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, praktiškai neliko, Eltai teigia gamtininkas botanikas Mindaugas Lapelė. Anot jo, apskritai nėra […]

Regionų naujienos