Gamtos fotografijų paroda Ignalinos krašto muziejuje
Ignalinos krašto muziejuje kovo 16 d. atidaryta kraštiečių Rimanto Nalivaikos ir Jono Barzdėno fotografijų paroda „Iš girių glūdumos”. Abu autoriai gerai žinomi savo veiklos fanatikai, pomėgiui skiriantys bene visą laisvalaikį. Vyrai daug nekalbėjo, tik vieną kitą mintį pasakė, vienu kitu prisiminimu pasidalijo. Tačiau viską pasakė jų darbai – nuostabūs gamtos vaizdai su stebuklingais rūkais, ankstyvų rytų romantika, neaprėpiamais miškais, ežerų akimis. O kokios gyvūnų slapčiomis pagautos ir išlauktos gyvenimo akimirkos: per samanas pėdinanti meška, sliūkinanti lapė, šokantys kurtiniai, į lizdą tupiantis erelis, iš drevės žvelgiančios dvi gražiai susiglaudusios pelėdžiukės…
Abu fotografai tikri gamtos vaikai. Ir jų profesija, ir pomėgis susiję su mišku ir gamta. Abu yra išleidę ne vieną nuotraukų albumą, rengia savo ir bendras su kitais menininkais parodas Lietuvoje ir užsienyje, jų nuotraukas mielai spausdina įvairūs leidiniai. Jonas Barzdėnas dar ir rašo apie gamtą, 2006 m. išleido knygą „Labanoro girioje“. Fotografas mėgsta keliauti po „laukinius“ kraštus: Kareliją, Altajaus kalnus, Karakumų dykumą, Laplandiją. Dabar labiausiai domisi Lietuvos gamta visomis savo apraiškomis: ar tai būtų medžiai, žolės, grybai ar paukščiai, žvėrys, vabalai. Jo teigimu, gamtos fotografas pirmiausia turi turėti milžinišką kantrybę, juk dažnai tenka valandų valandas išsėdėti belaukiant žvėries, netgi nakvoti šaltyje. Ne kiekvienas tai gali ištverti. Rimantas Nalivaika sako, kad svarbiausia yra gamtos pajautimas. Jam ypač patinka fotografuoti rytus, tuomet galima sustabdyti ypač meniškų akimirkų, todėl ir tenka keltis apie 4 val., kad to didelio grožio nepražiopsotum. O pastaruoju metu jį galima pavadinti vilkų fotografu.
„Malonu, kad su savo kūryba grįžtate arčiau namų. Esu medžiotojas, todėl galiu suprasti, kiek tenka patirti ir iškęsti belaukiant žvėries“,– sakė fotografus sveikinęs mero pavaduotojas Laimutis Ragaišis. Jis linkėjo surengti dar daug parodų, išgyventi dar daug nepamirštamų akimirkų gamtoje. Už gražią parodą autoriams dėkojo muziejaus direktorė Renata Veličkienė.
Apie bičiulius, fotoklubo „Žalias skėtis“ narius gražiai atsiliepė parodoje dalyvavęs fotografas Algis Jakštas. Jis iškart patvirtino, kad neturi tiek kantrybės ir fanatizmo. A. Jakštas sakė, kad šie du vyrai galėtų panašių parodų surengti labai daug, nes per tiek metų sukaupta galybė medžiagos. Ką reiškia fotografuoti gamtą, žvėris ir paukščius puikiai žino ir paroda džiaugęsis Bronius Šablevičius. „Nuotraukas reikia mokėti padaryti, bet reikia mokėti ir jas žiūrėti, mokėti pamatyti ir suprasti. O tokiais žmonėmis reikia žavėtis…“,– sakė jis.
