Garsiojo seklio Šerloko Holmso alus sukurtas KTU laboratorijoje
Beikerio gatvė 221B Londone, pypkė ir aštrus dedukcinis samprotavimo būdas – atributai, lengvai leidžiantys atpažinti literatūrinį britų personažą, geriausiu pasaulio sekliu vadinamą Šerloką Holmsą. Nuo šiol Lietuvoje galima paragauti jo vardu pavadinto alaus, kurį iš tikrų angliškų žaliavų sukūrė Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkas Rimantas Henrikas Kublickas.
Idėja sukurti ir Lietuvoje gaminti tikrą anglišką alų – klasikinį „blyškųjį“ elį (angl.– english pale ale) – kilo alaus daryklai „Kauno alus“, kuri konkurse pagal priemonę „Inočekiai LT“ laimėtą finansinę paramą nusprendė panaudoti mokslinės paslaugos įsigijimui – išskirtinį gėrimą kurti KTU Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centre (MMTKC) esančioje modernioje Fermentacijos technologijų laboratorijoje.
Naudoja angliškas žaliavas
Bene pirmąjį pramoninį klasikinį anglų elį mūsų šalyje sukūręs KTU Cheminės technologijos fakulteto Maisto mokslo ir technologijos katedros (CTF MMT) docentas R. H. Kublickas tvirtino, kad kurdamas alų galvojo ne apie skambų pavadinimą, o apie alaus kokybę.
„Užsakovas pateikė labai patrauklią idėją, kad būsimasis elis turi būti kuriamas neapsiribojant Lietuvoje įprastai alaus gamybai naudojamomis žaliavomis. „Kauno Alus“ pasiryžo imtis gamybos, įsigyjant retesnes ir brangesnes, tikras angliškas žaliavas, kad tik gaminys galėtų būti technologiškai nepriekaištingas ir įdomus alaus mėgėjams“, – pasakojo mokslininkas.
Pasak jo, Kauno aludarių atviro rauginimo ir alaus išlaikymo senoviniuose rūsiuose sumontuota įranga – labai tinkama klasikinio angliško elio gamybai.
Kūrė penkis mėnesius
Klasikinio angliško elio stiliaus alų KTU docentas kūrė apie penkis mėnesius modernioje KTU Fermentacijos technologijų laboratorijoje.
„Tiek truko visas procesas – pradedant teoriniais įvertinimais, koks naujasis gaminys galėtų būti nepažeidžiant alaus stiliaus reikalavimų, ir baigiant alumi, pagamintu laboratorine-technologine įranga“, – pasakojo R. H. Kublickas.
Šioje laboratorijoje esanti alaus gamybos įranga – unikali. Ja buvo sumodeliuotas užsakovų įmonę imituojantis technologinis procesas, kaskart leidęs pagaminti po 20-30 litrų kuriamo alaus, taip sunaudojant labai nedaug žaliavų. Tokio kiekio produkcijos užtenka ir visiems produkto tyrimams.
R. H. Kublickas pabrėžė, kad, laikantis mokslininkų paruoštos specifikacijos, masinėje gamyboje gaminamas produktas ne tik atitinka pagamintą laboratorijoje, bet ir atsiperka.
„Pritariau šio alaus pavadinimui „Sherlock Holmes“. Šis alus turi būti pastebėtas tarp kitų, nes yra vertas dėmesio. Sukūrus įdomią alaus receptūrą ir alaus daryklai pritaikytą technologiją, užsakovai tęsėjo pažadus ir gamyboje ją įdiegė taip, kaip ir ketino – be kompromisų dėl ekonominių sumetimų. Jis ir pramoniniu būdu buvo išvirtas iš originalių kokybiškų angliškų žaliavų ir metodais, atskleidžiančiais geriausias elio savybes“, – džiaugėsi R. H. Kublickas.
Ilgas kelias iki vartotojo
KTU Maisto mokslo ir technologijos katedros docento teigimu, pirmasis žingsnis kuriant alų – mokslininkų dialogas su alaus gamintojais, siekiant suprasti jų lūkesčius, vizijas, įžvelgti iki šiol neišnaudotus galimus sprendimus.
Naujas alus turi ne tik atitikti prekinio ženklo, įmonės įvaizdį ar jos gaminių juslinių savybių paletę, bet ir būti priimtinu konkrečioje rinkoje.
„Tai neturėjo būti angliško alaus „blyškesnė“ kopija, turėjo likti savitas gaminys, atpažįstamas rinkoje kaip lietuviškas produktas. Buvo peržvelgtos įvairios angliško elio rūšys, įvertintas Lietuvos alaus gamintojų patyrimas bandant patiekti į rinką ir išpopuliarinti kitokius britiškus elius Lietuvoje“, – pasakojo KTU mokslininkas.
Vėliau R. H. Kublickas atliko kompiuterinius naujojo produkto receptūros simuliavimus. Tik tada pagal sukurtas receptūras KTU laboratorijoje buvo verdamos bandomosios alaus partijos.
„Tolimesnės gamybos mąstai, o tuo pačiu ir gaminio pasiūla visada labai priklauso ir nuo alaus mėgėjų reakcijos į naują gaminį. Pradėjus eksportuoti šį alų į Lenkiją, jis iškart susilaukė nemažai viešai reiškiamų teigiamų įvertinimų. Pasiūla Lietuvoje kol kas gana nedidelė, bet ji yra didinama, nes atsiliepimai apie elį taip pat labai geri“, – pasakojo mokslininkas.
Iš KTU – į aludarystę
Alaus kūrimas – jau ne pirmas toks darbas KTU mokslininkams. Jų ryšiai su Lietuvos alaus gamintojais labai sustiprėjo po to, kai prieš ketverius metus KTU Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centro laboratorijose atsirado galimybės atlikti technologinius šio gėrimo tyrimus.
Bene visų didesnių šalies alaus daryklų gamybos vadovai, generaliniai direktoriai – KTU CTF MMT katedros absolventai. Daug buvusių studentų yra puikūs aludariai, susieję savo likimą su alaus virimu. Jie, kaip ir kiti aludariai, susidūrę su problemomis alaus gamyboje, visada gali kreiptis pagalbos į savo alma mater.
Įvairovė ir kokybė – į viršų
Su alumi dirbantis mokslininkas sakė, kad šiuo metu šalies rinkoje alaus įvairovė didėja ir alaus kokybė kyla.
„Po krizės sumažėjus alaus asortimentui šalyse, kurios ilgus metus pasižymėjo įdomaus alaus įvairove, mūsų lietuviški alūs nesunkiai patenka tarp geriausiųjų ar įdomiausiųjų Europoje. Jei norėtume, galėtume lygintis tiek su vokiečiais, tiek su čekais, nors, žinoma, sunku kalbėti apie Lietuvos alaus perspektyvas Europoje lyginant su labai skirtingų alaus tradicijų šalių gaminiais“, – sakė R. H. Kublickas.
Jo teigimu, šiuo metu taip vadinamo „Premium“, kokybiškesnio bei retesnio alaus gamyba ir vartojimas Lietuvoje didėja, o tai nuteikia optimistiškai.
