Garsūs dailininkai kvietė vaikus kurti kartu
Rugsėjo 9 d. į Smėlynės (Smėlynės g. 49, Panevėžys) biblioteką atvyko keletas žinomų ir įdomių svečių – knygų iliustruotoja, dailininkė bei grafikė Sigutė Chlebinskaitė, vaikų knygų autorius, iliustratorius Kęstutis Kasparavičius bei dailininkė Vanda Padimanskaitė. Ši šauni, nemažą gerbėjų ratą turinti menininkų kompanija, kelioms valandoms įkūrė bibliotekoje kūrybinę studiją – „Tu gali sukurti knygą“. Čia tądien padirbėti sėkmė nusišypsojo „Senvagės“ pagrindinės mokyklos pradinukams.
Susitikimas buvo tikrai džiugus ir uždegantis kūrybai. Tik įėjusius mokinius svečiai pasitiko su dovanomis – dalino, kaip patys sakė, „dar tikresnį už tikrąjį knygų šalies piliečio pasą“, kurį vaikai turėjo užpildyti. Tuomet įvyko improvizuotas kūrybinių dirbtuvių atidarymo koncertas. Kęstučiui diriguojant, o Sigutei verčiant trimatės knygos lapus, mokiniai ne skaitė, o sudainavo abėcėlę.
Tądien bibliotekoje svečiavęsi žmonės patys rašo knygas, kuria pasakojimus bei iliustracijas, puikiai išmano knygos istoriją, tad savo žiniomis jie pasidalino su moksleiviais: atsivežė knygų, supažindinančių vaikus su įvairiais knygų istorijos etapais, iliustravimo subtilybėmis, knygų formų ir turinio įvairove. Vaikai smalsiai apžiūrinėjo papiruso ritinį, vaško lenteles, medines knygas bei LDK teritorijoje naudotas beržo tošies knygas. Taip pat gėrėjosi šviečiančia knyga, simbolizuojančia iš knygų sklindančią mokslo ir žinių šviesą.
Vėliau visi pasidalijo į dvi grupes. Vienoje atsidūrę mokiniai kartu su Sigute mokėsi kaleidoskopinės iliustracijų knygos kūrimo paslapčių. Daugeliui tai buvo nauja ir negirdėta, todėl pradžioje viešnia demonstravo vadinamas mechanines iliustracijų, kaleidoskopines ar judančių vaizdų knygas. Šių neįprastos konstrukcijos knygų puslapiai nevartomi, o valdomi virvele. Patraukus už virvelės keičiasi matomas vaizdas, atsiranda judančių paveikslėlių iliuzija. Vaikai net kvapą sulaikę žiūrėjo į dailininkės rodomus pavyzdžius. Vieną jų per pernai vykusias Knygų Kalėdas kūrė net pati prezidentė. Tuomet Sigutė pasidalino su vaikais šios „stebuklingos“ knygos dalelėmis – vieno lapo ruošiniais ir visi bandė pasigaminti sau po judančių paveikslėlių knygą. Darbo buvo tikrai nemažai: teko karpyti, klijuoti, lankstyti, marginti, piešti ir spalvinti… O kur dar sugalvoti temą. Tačiau rezultatas atpirko viską! Ėmus sukti rankenėlę, pradėjo judėti vaikų sukurtos istorijos. Ir ko čia tik nebuvo: laukiniai gyvūnai ir jų pėdsakai, gėlių daigeliai ir jau pražydę žiedai, oro balionai, dangaus kūnai, žmonės, namai, mašinos… Vaikams buvo smalsu ne tik patiems darbuotis, bet ir apžiūrėti kitų pagamintas knygas. Čia suveikė netikėtumo faktorius – juk niekas nežinojo, ką išvys pajudinęs draugo knygos virvelę. Sukurtos knygos, priminė miniatiūrinį teatrą, ir vertė aikčioti.
Antroji vaikų grupelė su Kęstučiu ant didžiulio kelių metrų ilgio lapo kartu „statė“ skraidančių knygų ir raidžių miestą. Pasirodo, kad šis miestas – vienas iš K. Kasparavičiaus pasakojimų, aprašytų bei nupieštų jo knygoje „Kvailos istorijos“. Prieš kimbant į „statybas“, dailininkas pirmiausia perskaitė vaikams minėtą pasakojimą, kuriame skraidančios knygos mieste pribarsto raidžių ir pasakų. Na, o tuomet, kiekvienas renginio dalyvis gavo užduotį sukurti, nupiešti ir nuspalvinti tam tikrą gabalėlį pasakojimo. Visi draugiškai ir darniai dirbo: kas specialiais antspaudais spausdino raides, kas spalvotomis kreidelėmis jas spalvino ir dekoravo. Išėjo smagus ir margas raidelynas!
Šis neeilinis susitikimas ir smagios kūrybinės dirbtuvės sudomino ir įtraukė netgi tuos, kurie galbūt nelabai mėgsta skaityti.
