Garsus skulptorius Juozas Lebednykas lankėsi Onuškyje
Juozas Lebednykas gimė ir augo Dusmenų kaime (Trakų r.), mokėsi Onuškio vidurinėje mokykloje (dabar Onuškio Donato Malinausko gimnazija), o baigęs skulptūros studijas tuometiniame LSSR Valstybiniame dailės institute, metus dirbo Dailės muziejaus restauracinėse dirbtuvėse.
Dirbant šioje srityje jam teko restauruoti bažnyčias. Pats Juozas juokais sako: „Klijavau angelams sparnus“.
1973 m. jis persikėlė į Panevėžį, kur gyvena ir kuria iki šiol. 13 metų dirbo Panevėžio vaikų dailės mokykloje mokytoju, tačiau tuo pat metu prasidėjo ir tikrasis jo kūrybinis kelias. Skulptorius pradėjo dalyvauti parodose, simpoziumuose, vykusiuose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Rusijoje, Turkijoje, Vokietijoje). Taip pat rengė personalines parodas, kurių skaičius siekia net 27. Paskutinė J. Lebednyko retrospektyvinė kūrybos paroda, vykusi šių metų spalio 13 – lapkričio 4 dienomis Panevėžio dailės galerijoje, buvo skirta jo 70-mečio bei kūrybinio 45-mečio jubiliejams. Būtent šia proga lapkričio 10 d. Onuškyje vykusiame susitikime Juozą sveikino ir mūsų bendruomenė.
Panevėžyje autorius pragyveno didžiąją savo gyvenimo dalį, tačiau ne paslaptis, kad jį labiau traukia kaimas. „Galėčiau nors ir miške gyventi“, – sako jis. Ryšys su gamta neretai atsispindi jo kūryboje, o ji buvo tikrai įvairi: vario reljefai, skulptūros visuomeniniams pastatams, mažosios plastikos bei skulptūrinės keramikos kompozicijos, šamotinės keramikos darbai, objektai, paminklai, netgi antkapį yra sukūręs. Kūriniams nestinga fantazijos ir originalumo. Norint juos pamatyti, tektų aplankyti ne vieną Lietuvos miestą. Daugiausia jų, žinoma, Panevėžyje, tačiau ir Onuškis gali didžiuotis net keturiomis Juozo skulptūromis: „Gėlių angelas“, „Šv. Rokas“, „Šv. Marija“ bei „Paukštis“. Pastarasis prie Onuškio seniūnijos pastato „nutūpė“ šių metų vasarą. Taip pat autoriaus darbų yra įsigiję Lietuvos muziejai, privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai, jie puošia net JAV Baltuosius rūmus ir Europos Parlamentą.
Skulptorius daugžodžiauti nemėgsta. Paklaustas iš kur semiasi įkvėpimo, paprastai atsako:„Dirbti reikia“. Ir dirba jis nesustodamas, kartais net ir savaitgaliais. Onuškyje vykusio susitikimo metu žiūrėjome Juozo atsivežtą filmą, kuriame demonstruojama daugybė įvairių jo kūrinių, o seniūnė Zita Aniulienė atskleidė, kad ateityje planuojama Onuškyje įrengti jo darbų galeriją bei padovanojo „Lietuvos valsčių“ serijos monografiją „Onuškis“. Taip pat svečias pasidalino filmuota medžiaga iš paskutinės jo parodos atidarymo ir iš savo mėnesį trukusios kelionės po Indiją. Juozas pripažįsta, kad ši šalis jam yra artima, net pats tiksliai nežino kodėl.
Į Onuškį atvykti šį pagarbos vertą kraštietį pakvietė Onuškio biblioteka, susitikimą organizuoti padėjo Onuškio kultūros namai. Didžiuojamės galėdami pasigirti, kad šis talentingas ir darbštus menininkas yra mūsų kraštietis, bei džiaugiamės, jos jis nepamiršta savo šaknų ir noriai bendrauja su šio krašto žmonėmis.
