Gedimino kalnui išsaugoti geologai siūlo specialią programą
Nuošliaužų ardomam Gedimino kalnui Vilniuje išsaugoti Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) parengė specialią geologinių tyrimų programą ir ją pasiūlė Kultūros ministerijai. Tik atlikus šioje programoje numatytus tyrimus, tikslinga projektuoti kalnui tvirtinti skirtas priemones ir jas įrengti.
Tokie tyrimai, pasak LGT direktoriaus pavaduotojos Jolantos Čyžienės, yra būtini, juolab kad prieš du mėnesius dėl lietaus ir staigaus atlydžio pradėjęs deformuotis šio kalno šiaurinis šlaitas nesiliauja slinkti, pastebėta naujų įtrūkimų. Tikėtina galimybė, kad gruntas gali persiversti per sieną į Nacionalinio muziejaus kiemą, užkristi ant jame stovinčių pastatų.
Rytoj, balandžio 1 d., LGT specialistai per Nacionaliniame muziejuje vyksiantį Gedimino kalno šlaitų skenavimo rezultatų pristatymą, kur susirinks Kultūros ministerijos ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai, juos komentuos inžineriniu geologiniu požiūriu. Šlaitų avaringos vietos LGT ir UAB „GeoNovus“ bei VGTU kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ iniciatyva lazeriniu 3D skeneriu buvo skenuotos dukart – vasario 23 d. ir kovo 9 d.
LGT parengta Gedimino kalnui išsaugoti tyrimų programa numatyta dvejiems metams. Šiemet siūloma pagal kalno erdvinio skenavimo rezultatus sudaryti detalų reljefo modelį, atlikti geofizinius tyrimus ir atnaujinti prieš 12 metų nutrauktą šlaitų ir statinių deformacijų stebėseną. Tik įgyvendinus šias priemones galima parinkti optimalias tiesioginių geologinių tyrimų vietas. Parinktose vietose 2017 m. reikėtų atlikti inžinerinius geologinius ir geotechninius tyrimus – gręžti, imti bandinius ir juos tirti laboratorijose, nustatyti šlaitų jautrumą nuošliaužoms susidaryti ir kt. Per dvejus metus, preliminariais skaičiavimais, programa atsieitų apie 120 tūkst. eurų.
Dėl Gedimino kalno, kuris yra beveik 40 m aukščio, sudėtingos geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, 1396 m. nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito, sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI a. buvo įrengta atraminė siena.
Jeigu, pasak LGT specialistų, nieko nebus daroma, šlaitų būklė toliau blogės, nes pagrindinė stačių šlaitų deformacijos priežastis – silpni ir periodiškai įmirkstantys gruntai. Šlaitų destrukcijai ir slinkimui įsibėgėjus, šiuos procesus sustabdyti labai sunku, sudėtinga ir brangu, o kartais net neįmanoma.
