21 spalio, 2020
Nina Puteikienė

Gedimino prospekte – paroda apie Lietuvos kelią link jūros

Nors jūra nuo Lietuvos sostinės yra nutolusi per daugiau nei 300 km, tačiau būtent Vilniuje – Gedimino prospekte 13 „Gobis/Lauko ekspo” paviljone – atidaryta Lietuvos jūrų muziejaus paroda po atviru dangumi „Tauta be jūros neturi ateities”.

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė sako, ši paroda neša žinią, kad kitąmet minėsime Lietuvos laivyno 100-metį.

– Muziejuje šios sukakties proga rengiame naują ekspoziciją „Nuo žagrės – prie šturvalo. Jūrinė Lietuva 1900–1940 m.”, – pasakoja labiausiai lankomo Lietuvos muziejaus direktorė. – O Vilniuje, visiems laisvai ir nemokamai prieinamoje vietoje, eksponuojame keletą eksponatų, kurie, tikimės, privers lankytoją susimąstyti apie tai, esame mes jūrine valstybe ar ne.

Pasak parodos kuratoriaus, muziejaus direktoriaus pavaduotojo vyr. fondų saugotojo Romualdo Adomavičiaus, tai nėra paprastas klausimas.

– Galbūt į šį klausimą atsakymą rasite šioje parodoje, – sako jis. – Jei ne, apsilankykite naujoje Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicijoje Klaipėdoje, kurią atidarysime po poros mėnesių. O parodoje pristatome glaustą pasakojimą apie Lietuvos jūrinės istorijos pradžią – pirmuosius lietuvių ir jūros susitikimus.

Parodos pavadinimu tapo garsioji aušrininko Jono Šliūpo frazė: „Tauta be jūros neturi ateities”. Pasak Romualdo Adomavičiaus, nuo XX a. pradžios lietuvių žvilgsniai krypo į Klaipėdos uostą. Lietuvos išėjimo prie jūros, kaip ir visų sienų klausimas, sprendėsi painiose derybose po Pirmojo pasaulinio karo. 1921 m. pasirašius sienos sutartį su Latvija ir 1924 m. susitarus su Tautų sąjunga dėl Klaipėdos krašto konvencijos nusistovėjo Lietuvos jūrinė siena. Tokia ji yra ir dabar.

Tačiau daugelio lietuvių pažintis su jūra XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje prasidėjo ieškant geresnio gyvenimo sąlygų už Atlanto vandenyno. Laivybos raida suteikė galimybę vis daugiau žmonių pasiekti Naująjį pasaulį – Ameriką. Jie pasiryždavo savaitės trukmės sekinančioms jūrų kelionėms už žinomo pasaulio ribos, kur juos ginė viltis gyventi geriau.

Iš pajūrio legendos atklydę vardai „Jūratė” ir „Kastytis” papuošė pirmųjų Lietuvos jūrinių prekybinių laivų bortus. Lietuvos garlaivių bendrovės motoriniai burlaiviai 1921 m. įplaukė į Klaipėdos uostą, o registruoti buvo Jurbarke.1936 m. įkurta jūrų laivininkystės akcinė bendrovė „Lietuvos Baltijos Lloydas” rūpinosi lietuviškų prekių gabenimu į Europos rinkas – Jungtinę Karalystę, Belgiją, Olandiją, Švediją, Tarybinę Rusiją ir toliau. Iki 1940 m. suformuotas 11 laivų trispalvės laivynas plukdydavo reikiamas žaliavas ir produkciją į Lietuvą.

Lietuvos jūros sienos apsaugai nuo 1923 m. rudens naudoti Klaipėdoje dislokuoti nedideli pasienio policijos motorlaiviai „Savanoris” ir „Lietuvaitė”, nuo 1925 m. – „Šaulys”, nuo 1932 m. Klaipėdoje statyti – „Aitvaras”, „Žaibas” ir „Partizanas”. Pagrindinė jų veikla – kova su neapmokestinto spirito kontrabanda.

1927 m. į Klaipėdos uostą įplaukė buvęs minų paieškos laivas „Prezidentas Smetona”. Kelis metus gaudęs kontrabandininkus Baltijos jūroje, 1933–1935 m. performuotas į mokomąjį karo laivą. Laivo gynybiniai pajėgumai buvo menki, bet jis reprezentavo 1935 m. rugpjūčio 1 d. įkurtą Lietuvos karinį laivyną ir jūrinės valstybės idėją.

Šias temas parodoje atspindi originalūs Lietuvos jūrų muziejaus eksponatai iš skirtingų Lietuvos jūrinės istorijos laikotarpių: laivo žibintas, virvių blokas burėms kelti, Lietuvos jūrų laivininkystės garlaivio „Jelec” varpas, pagalbinis Kuršių marių burvaltės kurėno „SüD.1″ inkaras, šio kurėno burė, optinis pelengatorius, naudotas Lietuvos karinių jūrų pajėgų fregatoje F11 „Žemaitis”.

Parodą galite aplankyti iki gruodžio 1 dienos.

 


29 kovo, 2025

Penktadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pripažino, kad Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijoje dirbanti ir į Seimą su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų […]

29 kovo, 2025

Kovo 27-osios vakarą Vilniaus senamiestyje, gerai matomoje Išganytojo kalvoje prie Misionierių ansamblio, netikėtai pasklido tirštas rūkas, apgaubęs naujųjų statybų siluetus […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
29 kovo, 2025

Kovo 27 d. Kaune, Aukštųjų Šančių karių kapinės vyko antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, politinio kalinio, Lietuvos kariuomenės savanorio, visuomenininko, šaulio, Vyčio […]

A. Pakėno parengta atsiminimų knyga apie Paulių Širvį „Palik tik dainą man…“ ir jo paties pomirtinė publicistikos knyga „Ataudai“ / Albino Kuliešio nuotr.
29 kovo, 2025

Ukmergės kultūros centro Mėlynojoje salėje prisimintas šiame krašte, Deltuvos žemės Trainių kaime, gimęs poetas, muziejininkas Alfonsas (Alfas) Pakėnas (1953 04 […]

25 kovo, 2025

Šių metų kovo 21-oji Trakų rajono savivaldybės viešajai bibliotekai buvo ypatinga diena. Penktadienį kultūros įstaiga paminėjo gražią 85-erių metų įsteigimo […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
25 kovo, 2025

Pirmoji lietuviška mokykla Kauno Vilijampolėje buvo pradėta statyti  prieš 115 metų (1910 m.) lietuvių bendruomenės lėšomis ir pavadinta  kun. Aleksandro […]

25 kovo, 2025

Antradienio vakarą keli šimtai Lietuvos trispalvėmis ir Baltarusijos istorinėmis vėliavomis nešinų baltarusių diasporos atstovų bei jų rėmėjų sostinės Lukiškių aikštėje […]

Nuotr. Michael Eich
25 kovo, 2025

Kovo 19 d., trečiadienį, Briuselyje (Belgija) vyko iškilminga Europos metų medžio konkurso apdovanojimų ceremonija, kurioje dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė […]

24 kovo, 2025

Mergelės Marijos apsireiškimas Šiluvoje yra vienas svarbiausių įvykių, kuris iki šiandien daro įtaką vietai, o taip pat ir katalikybės Lietuvoje […]

22 kovo, 2025

Šeštadienį Prezidentūros Baltojoje salėje buvo minimas Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos 100 metų jubiliejus.   Prieš šimtmetį įkurtos […]

22 kovo, 2025

Penktadienį Šiauliuose buvo nukabinta Jono Noreikos-Generolo Vėtros pagerbimo lenta. Šiaulių rajono mero patarėjos Ritos Žadeikytės teigimu, informacija apie šį įvyki […]

21 kovo, 2025

Prasidėjęs pavasaris atnešė gerų žinių – kovo 15 d. rasti Lietuvos partizanų dokumentai. Nedidelis pluoštelis į ritinėlį susuktų ir į […]

19 kovo, 2025

Trečiadienį Vilniaus rotušėje skambėjo melodingi kanklių garsai, kvepėjo vašku marginti margučiai, o scenoje pasakojamos istorijos tarsi susiejo praeitį ir dabartį […]

19 kovo, 2025

Vilniuje ant Tauro kalno įsikursianti viena svarbiausių valstybės koncertinių įstaigų nuo šiol vadinsis savo istoriniu pavadinimu: Nacionalinė koncertų salė – […]

18 kovo, 2025

Šiandien Panevėžio miesto kultūrinį peizažą papildė naujas meninis akcentas – skulptūra „Panevėžiškis raktininkas“. Ji iškilmingai atidengta prie seniausio miesto pastato […]

18 kovo, 2025

Keturiuose Lietuvos miestuose – Kaune, Jonavoje, Vilniuje ir Panevėžyje – planuojama įrengti naujus maniežus. Tam Švietimo, mokslo ir sporto ministerija […]

17 kovo, 2025

Kovo 11–14 dienomis Telšių rajono delegacija, gavusi kvietimą iš Gedolah Ateres Shlomo Ješivų tinklo – Telz Ješivos vyriausiojo Rabino Sholem […]

16 kovo, 2025

Spaudos draudimas ir knygnešystė – reikšmingas mūsų istorijos epizodas, neturintis analogų kitose šalyse. Savo samprotavimus apie šį fenomeną pradėsiu nuo […]

14 kovo, 2025

Lietuvos nacionalinis muziejus šiais metais mini 170-ąsias įkūrimo metines. Šia proga kiekvienas iš padalinių rengia vieno eksponato parodas. Kaip savo […]

Juozas Tarvydas su šeima, minint jo 70-metį, 1970-01-06.
14 kovo, 2025

Kiekvienas savo gyvenimo kelyje sutinkame Mokytoją, kuris tampa kelrode žvaigžde mūsų siekiuose, sektinu pavyzdžiu mokant ir auklėjant vaikus. Apie tokį […]

Regionų naujienos