Gegužės 17-oji – Pasaulinė mirusiųjų nuo AIDS atminimo diena

Pasaulyje kiekvienais metais trečiąjį gegužės sekmadienį minima Pasaulinė mirusiųjų nuo AIDS atminimo diena, taip siekiama informuoti visuomenę apie ŽIV grėsmę bei profilaktines priemones.

ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas (toliau – ŽIV), kuris pažeidžia imuninę sistemą. AIDS – žmogaus imunodeficito viruso sukeltos ŽIV ligos paskutinė infekcijos stadija, kuriai būdingas imuniteto netekimas, lemiantis indikacines ligas (indikacinės ligos – ligos, pagal kurias diagnozuojama AIDS), navikų atsiradimą, neurologinius pokyčius. ŽIV virusą organizme galima aptikti po užsikrėtimo momento praėjus nuo 3-4 savaičių iki kelių mėnesių. Tokie žmonės vadinami infekuotais ŽIV.

Užsikrėtus ŽIV infekcija, AIDS ligos požymiai pasireiškia po 5-10 metų, priklausomai nuo individualaus organizmo imuniteto stiprumo. ŽIV infekcijos šaltinis – užsikrėtęs ŽIV žmogus. Žmogaus imunodeficito virusu galima užsikrėsti lytiniu keliu, per kraują, iš motinos – vaikui.

Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Laima Babenskienė primena, kad siekiant išvengti ŽIV/AIDS, svarbu: saugus lytinis elgesys, kraujo donorų tikrinimas dėl ŽIV, apsaugos priemonių naudojimas kontaktuojant su krauju ar kitais organizmo skysčiais, nevartojimas intraveninių narkotikų, valstybės lėšomis atliekami nėščiųjų ir tuberkulioze sergančiųjų asmenų tyrimai dėl ŽIV, tuberkulioze sergančiųjų asmenų tyrimas, labiausiai rizikuojančių užsikrėsti asmenų tyrimas.

Siekiant sumažinti ŽIV plitimą, labai svarbu kuo anksčiau išaiškinti užsikrėtusius asmenis, todėl ŽIV testą rekomenduojama atlikti jeigu:

• turėjote lytinių santykių su: užkrėtusiu ŽIV ar atsitiktiniu lytiniu partneriu, tos pačios lyties ar švirkščiamuosius narkotikus vartojančiu asmeniu, su daug lytinių partnerių turėjusiu asmeniu;
• vartojote ar vartojate švirkščiamuosius narkotikus;
• sergate sifiliu, gonorėja, chlamidijoze ir lytinių organų pūsleline;
• esate patyrę lytinę prievartą;
• esate nėščia;
• sergate užsitęsusiomis ar pasikartojančiomis pneumonijomis, bronchitu;
• sergate virusiniu hepatitu C (užsikrėtę nuo 12 iki 30 metų amžiaus);
• sergate onkologiniais susirgimais, tuberkulioze;
• viduriuojate ilgiau kaip 1 mėn., krinta svoris (daugiau kaip 10 proc.);
• pastoviai ar nepastoviai karščiuojate ilgiau kaip 1 mėn.;
• sergate lytinių organų (ilgiau kaip 1 mėn.), burnos, stemplės ar gerklės grybeliniais susirgimais;
• turite burnos ir genitalijų opas, neišnykstančias ilgiau kaip 1 mėn.;
• esate ligonis ir įprastinis gydymas dėl nežinomų priežasčių yra neefektyvus;
• eritrocitų nusėdimo greitis didesnis kaip 65 mm/h.;
• įsidūrėte kito asmens panaudota adata.

Lietuvoje per visą ŽIV/AIDS registravimo laikotarpį (1988 – 2014 m.) iš viso AIDS nustatyta 415 atvejų, dėl AIDS mirė apie trečdalis šių asmenų. 2014 metais Lietuvoje užregistruoti 37 nauji AIDS atvejai. 2015 m. Sausio 1 d. duomenimis, iš viso Lietuvoje užregistruoti 2378 ŽIV infekuoti asmenys, iš kurių 80 proc. sudarė vyrai ir 20 proc., – moterys. 2014 m. užregistruotas 141 naujas užsikrėtimo ŽIV atvejis.

Kauno apskrityje pirmasis AIDS atvejis nustatytas 1995 metais. 1995-2013 m. apskrityje užregistruoti 33 AIDS atvejai. Dėl AIDS 2013 m. mirė trys ligoniai, iš viso mirė 18 asmenų (1995-2013 m.). Per visą ŽIV infekcijos registravimo laikotarpį (1990-2014 m.), užsikrėtusiųjų ŽIV užregistruota 227 atvejai, iš kurių 20 naujų ligos atvejų nustatyta 2014 m.