Generinių vaistų 2016 m. Lietuvoje suvartota beveik dvigubai daugiau nei originalių
Paskutinius kelis mėnesius viešoje erdvėje nesiliauja diskusijos dėl to, ar pigesni generiniai vaistai veikia taip pat efektyviai kaip ir brangesni originalūs. Nors 60 procentų gydytojų įsitikinę, kad generiniai vaistai skiriasi nuo originalių ir mažiau negu 20 procentų gydytojų pacientams siūlytų generinį vaistą, visgi realybė rodo ką kitą – generinių vaistų per praėjusius metus buvo suvartota beveik dvigubai daugiau nei originalių.
Atliktas tyrimas
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atliko kompensuojamųjų ir nekompensuojamųjų receptinių vaistinių preparatų suvartojimo analizę, kuria buvo siekta išsiaiškinti, kokį vaistą savo negalavimui gydyti Lietuvos pacientai vartoja dažniau. Tyrimas buvo atliktas pagal PSO patvirtintą ATC / DDD metodologiją, duomenys išreikšti nustatytų paros dozių skaičiumi, 1000 gyventojų per parą. Trumpiau tariant, šis rodiklis leidžia įvertinti, kiek asmenų iš 1000 kasdien vartojo vaisto nustatytą paros dozę.
Originalūs vaistai – tik gydant tam tikras ligas
Nustatyta, kad 65 procentus visų kompensuojamųjų ir nekompensuojamųjų receptinių vaistų suvartojimo Lietuvoje sudaro generiniai vaistiniai preparatai. Tuo tarpu originalių vaistų suvartojimas siekia tik 35 procentus. Šie preparatai vyrauja gydant onkologines, akių ligas, diabetą, taip pat kai kurias širdies ligas.
Gydo veiklioji medžiaga
Kaip teigia VVKT bendradarbiavimo su Europos vaistų agentūra ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja profesorė Jolanta Gulbinovič, nepasitikėjimas generiniais vaistais yra keliamas dirbtinai. „Viešai skatinamas nerimas ir tvirtinimai, kad generiniai vaistai sukelia daugiau nepageidaujamų reakcijų ar yra mažiau efektyvūs, yra nepagrįstas. Nėra jokių tokias kalbas patvirtinančių mokslinių įrodymų. Juk ligą gydo vaisto veiklioji medžiaga, o ne jo pavadinimas ar pakuotė“, – pastebi J.Gulbinovič. Pasak profesorės, visi vaistai: tiek originalūs, tiek generiniai yra registruojami pagal Europos Sąjungoje priimtus teisės aktus ir jiems taikomi vienodi kokybės, saugumo ir veiksmingumo standartai. Visus vaistus atidžiai tiria ir įvertina kompetentingi ekspertai, o jų saugumas ir efektyvumas yra nuolat stebimas. „Bet kokia gauta nepageidaujama reakcija į vaistą yra analizuojama ir vertinama. O tokių reakcijų gali pasitaikyti tiek vartojant originalų, tiek generinį preparatą“, – tvirtina VVKT atstovė.
VVKT primena, kad apie pasireiškusias nepageidaujamas reakcijas į vaistą, tarp jų ir vaisto neveiksmingumą, tarnybai turėtų pranešti ne tik gydytojai, bet ir gyventojai bei vaistininkai. Beje, gydytojai tai padaryti yra įpareigoti teisės aktais. Pranešti galima keliais būdais: tiesiogiai internetu per VAPRIS sistemą: gyventojams https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrv, gydytojams https://www.epaslaugos.lt/portal/login, taip pat el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt, paštu bei nemokamu telefonu 8 800 735 68.
