Geopolitikos diagnostika: Ukraina, Slovakija, Turkija

Ukraina
Faktas:
Pirmąjį rinkimų turą šalyje įtikinančiai laimėjo profesionalus aktorius Volodimir Zelenskij. Antrame ture jis varžysis su dabartiniu prezidentu Petro Porošenko.
Diagnozė:
Kovą už tai, kokia turi būti Ukraina, keičia kova dėl to, kas vadovaus šiai šaliai. Beveik vieningai sutariama, kad šalies situacija iš esmės nepasikeis, kuris iš kandidatų belaimėtų.
Teigiamas poslinkis yra tai, kad rinkimai pripažįstami teisingais ir garbingais. Kita vertus laukiama, kad prieš antrąjį turą prasidės asmenybinė kova – abipusiai kaltinimai būtomis ir nebūtomis nuodėmėmis, kas galiausiai sumenkins Ukrainos – šalies, siekiančios atrodyti skaidria ir sąžininga, reputaciją.
Realiai pakeisti šalį gali ne prezidento asmenybė, o veikiau Vakarų valstybių pasiryžimas, (arba jų stoka) padaryti Ukrainą tikrąja euroatlantinės bendrijos dalimi.
Slovakija
Faktas:
Šalies prezidento rinkimus antrajame ture laimėjo Zuzana Čaputova, surinkusi daugiau kaip 58 procentus balsų.
Diagnozė:
Skirtingai nuo Ukrainos, Slovakijoje formaliai nugalėjo asmenybė, kurią galima vadinti profesionale politike. Tačiau ji – teisininkė ir aplinkosauginės politikos aktyvistė – stengėsi pabrėžti savo, neva, apolitiškumą, rinkiminę kampaniją dangstė anti-establišmento lozungais, ypač akcentuodama, kad jos oponentas Europos Komisijos narys Marok Šefcovič yra kaip tik toks blogojo eurokrato pavyzdys. Kampanijoje buvo spekuliuojame ir žinomo žurnalisto Jano Kučamo bei jo draugės nužudymo bylą, kuri, pasak Čaputovos rodo visą jau tradicine vadinamos politikos supuvimą.
Tad, dar vienoje Europos sąjungos šalyje prie valdžios vairo stoja „nesisteminė“ vadovė. Ar ne laikas tai vadinti XXI amžiaus sistema?
Turkija
Faktas:
Vietinės valdžios rinkimus įtikinančiai laimėjo valdančioji AK partija, tačiau dviejų didžiausių miestų -Stambulo ir Ankaros -vadovais taps opozicijos atstovai.
Diagnozė:
AK partija gavo apie 45 procentus (tikėjosi apie 50), o pagrindinė opozicinė CH partija – 30 procentų balsų. Galima savotiškai džiūgauti, kad šalies vadovas Erdoganas silpsta, tačiau dalinis vietinės valdžios atidavimas opozicijai „nušauna iš karto kelis zuikius“.
Pirma, Erdoganas lengviau atsikrato diktatoriaus etiketės – Turkijos demokratija nekvestionuojama. Ji nekvestionuojama net sąlygomis kuomet prie šalies pietinių sienų vyksta karas.
Antra – Galima teigti, kad šalyje situacija stabilizuojasi o tai irgi demokratinis valdžios pasiekimas.
Trečia – AK partija stiprina savo pozicijas neramiuose rajonuose, ypač Kurdistane, kur svarbiau nei ramioje sostinėje turėti realią valdžią.
Turkija atlaiko tarptautinė kritiką ir savo principų nekeičia. Su ja tenka skaitytis ir tiems, kurie nelabai norėtų pripažinti šios šalies įtaką.
Užsk. Nr. EV-107