Geopolitikos diagnostika: Alžyras, Tailandas, Iranas

Alžyras

Faktas:

Plečiasi protestai prieš šalies valdžios politiką ir ypač prezidento norą likti 5-tai kadencijai.

Diagnozė:

Prezidentui Abdel Aziz Bouteflika jau daugiau kaip aštuonios dešimtys, jis valdžioje nuo 1999 metų. Senyvas diktatorius, jau sulaukęs markesiško „patriarcho rudens“ ir prieš šešis metus pergyvenęs infarktą, vis dar nori likti valdžioje. Save jis vadina stabilumo ir sėkmės garantu, gasdindamas, kad arabų pavasario Alžyrui geriau nereikia – kitų šalių patirtis liūdna. Ir čia jis nėra visiškai neteisus, nes protestuotojų tarpe vis daugiau islamistinių organizacijų, kurios tie „pavasariai“ – kelias į valdžią. Prieš kokį dešimtmetį tarptautinė demokratų bendrija būtų visa gerkle raginusi Boutefliką pasitraukti, bet
šiandien ji tyli… Gal geriau tas senukas…?

Tailandas

Faktas:

Šalies Konstitucinis teismas nusprendė uždaryti Thai Raksa partiją, kuri bandė nominuoti į premjero postą karališkos šeimos narę, princesę Ubolratana Mahidol.

Diagnozė:

Sprendimas aiškus, galutinis ir neapskundžiamas – monarchija neturi užsiimti praktine šalies administracija, monarchija turi būti aukščiau politinių partijų, rinkiminių kovų ir vykdomosios valdžios, nes priešingu atveju ji tampa šališka politine žaidėja.

Tailando situacija svarbi keliais aspektais. Viena – tai išties monarchijos grynumo išsaugojimo klausimas. Pastaraisiais metais buvo bandoma populiarius monarchus „įdarbinti“ premjerais, bet jie pastebimų stebuklų nepadarė. Verta prisiminti Bulgarijos atvejį, kai karalius Simeonas bandė spręsti šalies ūkio problemas. Tad karaliai tegu lieka karaliais.

Antra – kovo 24 dieną šalyje vyks rinkimai. Geriau, kad dalyvautų išties politinės partijos.

Trečia – Tailandas pastaruoju metu išgyvena ilgai trunkančią politinę krizę ir nestabilumą šalyje. Tokia šalies situacija skuba pasinaudoti Kinija, kuriai silpnas Tailandas yra gera vieta užvaldymui, tad Kinija būtų visai ne prieš diskredituoti ir Tailando karališkąją šeimą. Šį kartą, regis, taip lengvai nepavyks, nors tos Azijos monarchijos neretai yra silpnesnės nei atrodo.  

Iranas

Faktas :

Irano valdžia ieško šalies kaimynystėje naujų sąjungininkų. Susitiko Irano ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrai.

Diagnozė:

Nepaisant formaliai pakilios nuotaikos dėl to, kad Vakarų valstybės nesutaria, kiek ir kokias sankcijų reikia skelbti Iranui, šalies geopolitinė situacija prastėja. Iraną vis labiau supa šalys, kurioms vadinamas mulų režimas yra veikiau politinis blogis, nei kokia nors politinė perspektyva. Tad Irano noras gerinti santykius su Azerbaidžanu gali būti matomas kaip „draugų“ paieškos.

Dviejų šalių santykiai iki šiol yra gana sudėtingi. Azerbaidžaniečiai teigia, kad Irane gyvena apie 15-20 milijonų jų tautiečių, kurių etninės teisės nuolat pažeidinėjamos. Azerbaidžanas išlaiko gerus santykius su Turkija, kuri nėra Irano draugė, neblogi ir Irano-Armėnijos ekonominiai ryšiai, o tai ne pati geriausia žinia azerams. Bet vis tik, kaip regis abi šalys nori, kad santykiai būtų draugiškesni ir labiau suprantami.

Ne vienas politikos ekspertas nuogąstauja, kad Sirijos ar Turkijos problemos gali persimesti į vadinamąjį Pietų Kaukazo regioną. Tad gal taip ruošiamas būsimasis mūšių laukas?

Užsk. Nr. EV-105