Geopolitikos diagnostika: Armėnija, Rusija, Kosovas
Armėnija
Faktas:
Premjero Nikolo Pašiniano vadovaujamas pilietinis judėjimas, laimėjo įtikinančią daugumą neeiliniuose parlamento rinkimuose.
Diagnozė:
Naujajai šalies valdžia ketina iš esmės spręsti daugelį šalies problemų, tame tarpe ir geopolitinių. Vienas pirmųjų geopolitiškai svarbių žingsnių, kurias žada žengti nauja Armėnijos valdžia – santykių su Turkija normalizavimas. Neoficialiais duomenimis Armėnija yra pasiryžusi užmegzti diplomatinius santykius su kaimynine valstybe ir laukia atsako iš Ankaros. Turkija, kaip regis, nėra pasiryžusi „normalizuoti“ kaimynystės čia ir dabar, ji reikalauja aiškios Jerevano pozicijos Kalnų Karabacho klausimu – kokie gi Armėnijos ilgalaikiai siekiai – aneksuoti šią teritoriją, palaikyti nepripažįstamos Kalnų Karabacho respublikos išlikimą ar imtis derybų dėl kokio nors kompromisinio geopolitinio sprendimo. Taigi už taiką su turkais reikia nusileisti azerbaidžaniečiams, o Karabacho „išlaikymas“ kainuoja…
Rusija
Faktas:
Europos Sąjungos šalių lyderiai vienbalsiai nutarė pratęsti sankcijas Rusijai dar pusmečiui, t.y., iki 2019 metų vidurio
Diagnozė:
Net ir tos šalys, kurios abejojo sankcijų poreikiu (Graikija, Italija, Vengrija), šį kartą pritarė, kad Rusijos nebausti nebegalima. Tvirtinimas, kad visa Europa yra baili ir „sėdi ruso kišenėje“ tikrai neteisingas. Europiečiai nenori karo, bet negali neginti garbės, ypač po to, kai Rusija jau visiškai nebeslepia savo politinio chuliganizmo.
Galima apgailestauti, kad neatsirado politinės valios įvesti naujas sankcijas, bet aiškiai matomos augančios antirusiškos nuotaikos rodo, kad Europos – vientisos ir laisvos – korta politiniame žaidime tampa vis mažiau įtikinanti. Prieš trisdešimt metų pradėtas projektas integruoti Rusiją į Europos „džentelmenų klubą“ tampa nebe vilities, o pajuokos objektu.
Kosovas
Faktas:
Šalies parlamentas priėmė sprendimą reformuoti vietines šalies saugumo pajėgas į visavertę Kosovo kariuomenę.
Diagnozė:
Dar prieš mėnesį buvo kalbama apie vilties ženklus – Serbija ir Kosovas neva greit pakoreguos sienas ir gyvens kaip dvi draugiškos valstybės.
Šiandien, tačiau, serbai sako, kad Prištinos valdžia laužydama Jungtinių Tautų rezoliuciją, peržengė „raudonąją liniją“ ir tiesiog provokuoja Serbiją imtis jėgos prieš Kosovo militarizaciją. Kosovas iki šiol nėra visų pripažintas, blokuojama jo narystė tarptautinėse organizacijose, pati valdžia nuvilia savo sponsorius, niekaip nesuvaldanti nelegalaus verslo, kontrabandos, prekybos žmonėmis ir visos kriminogeninės situacijos…
Užs. Nr. EV-89
