Geopolitikos diagnostika: Europos Sąjunga, nafta, Rusija
Europos Sąjunga
Faktas:
Italijos vyriausybė sutarė su Europos Komisija dėl šalies biudžeto sandaros, Brexitas… „kabo ore”.
Diagnozė:
Pastaraisiais metas politikų vartojamas keiksmažodis – populizmas, – kaip regis, nėra jau toks blogis, kaip jis vaizduojamas. Gąsdindamos žmones populizmo baubais, vadinamos tradicinės partijos turėtų pripažinti, kad didžiausias pastarųjų metų krizes ir politines nesąmones sukėlė būtent jos. Tradicinės partijos išprovokavo Brexitą, tradicinės sukėlė bereikalingus lūkesčius pabėgėliams, tradicinės partijos subrandino Graikijos, Airijos finansines krizes, Katalonijos problemas… Populistai jas sprendžia, sprendžia sunkiai, ir kol kas be panikos ir bankrotų, įgyvendindami vadinamus „nepopuliarius sprendimus“, kurių taip baiminasi „tradiciniai“ politikai. Galiausiai ir savo populistinėje šalyje jau antri metai iš eilės turime nedeficitinį biudžetą, mažėjančius mokesčius ir augančią ekonomiką. Pasak ekonomistų, gyvename beveik taip, kaip XVI amžiuje, kai Lietuvos pragyvenimo lygis tik keliolika procentų atsiliko nuo Vakarų Europos.
Nafta
Faktas:
Naftos kainos krenta į rekordines žemumas per pastaruosius pusantrų metų – apie 45 JAV doleriai už barelį.
Diagnozė:
Skaičiuojama, kad kaina, žemesnė nei 60 reiškia biudžeto deficitą naftą eksportuojančioms šalims, gi žemesnė nei 50 – rimta krizė. Naftos gavėjai, vis dar manantys, kad pasaulį valdo energetinių resursų savininkai dar kartą klysta. Pasaulį valdo ne gamtos ištekliai, o žmogiškasis intelektas. Naftą eksportuojančių šalių tarptautinis susivienijimas OPEC aiškiai mato savo bejėgiškumą, nuo jo sprendimų kainos priklauso vis mažiau. Tarptautinės Energijos Agentūros ekspertų teigimu 2025 metais JAV naftos gamyba prilygs Rusijos ir Saudų Arabijos gamybai kartu paėmus. Štai kieno rankose kainos ir energetikos ateitis.
Rusija
Faktas:
Metinė prezidento Putino spaudos konferencija įvertinta kaip blankus surežisuotas politinės propagandos spektaklis.
Diagnozė:
Rusijos lyderio svajonė buvo sukurti „metinio pranešimo“ ar „svarbios žinios“ euforiją, prilygstančią JAV Prezidento ar bent Europos Komisijos pirmininko metiniams pasisakymams. Realybė tokia, kad Rusijos prezidentas nelabai turi pasakyti ką nors naujo ar pasauliui reikšmingo, o ir paties Rusijos vadovo nuomonė apie ką nors darosi vis mažiau svarbi. Tad ir didžioji metinė konferencija su kruopščiai parinktais klausimas praėjo kaip niekada blankiai ir maža reikšmiškai, nieko naujo apie Ukrainą, sankcijas ir ekonomikos būklę. Šmaikštesni žurnalistai pastebėjo, kad įdomiausias klausimas buvo apie tai, ar prezidentas nesiruošia… vesti.
Užk. Nr. EV-91