Geopolitikos diagnostika: Izraelis, Kongo Demokratinė Respublika, Baltarusija
Izraelis
Faktas:
Izraelio parlamentas nusprendė paleisti save ir skelbti priešlaikinius rinkimus balandžio 9 dieną.
Diagnozė:
Priešlaikiniai rinkimai Izraelyje – ne retenybė. Pastaroji krizė buvo beveik užprogramuota po to, kai atsistatydino gynybos ministras Avigdoras Liebermanas. Dabartinė valdančioji koalicija turėjo tik labai trapią daugumą (61-59) parlamente. Šie rinkimai tai dar vienas išbandymas “nepaskandinamam” šalies premjerui Benjaminui Netanyahu, kuris kaltinamas korupcija, įtampos didinimu Sirijos kare, nevykusiais sprendimais palestiniečių autonomijos atžvilgiu. Jei Netanyahu pralaimės, Izraelyje dali atsirasti pirma per kelis dešimtmečius kairiųjų jėgų kontroliuojama vyriausybė.
Nors vyriausybės nestabilumas dar niekada nemažino Izraelio karinės parengties, kiekviena krizė yra pagunda Izraelio priešams dar ir dar kartą pabandyti jo gynybos galias, juolab, kad valdžią gali perimti mažiau ryžtingi politikai. Izraelis, nors ir nedidelė šalis, geopolitiškai suprantamai reikšminga, tad kas administruoja šią šalį, tad beveik diktuoja politinio žaidimo taisykles regione.
Kongo Demokratinė Respublika
Faktas:
Naujo šalies vadovo rinkimai suspenduoti neribotam laikui trijuose šalies miestuose dėl ebolos protrūkio ir etninių neramumų.
Diagnozė:
Prezidento Josepho Kabilos kadencija baigėsi prieš du metus, tačiau visada atsirasdavo pagrindas atidėti rinkimus – dažniausiai etniniai neramumai ir epidemijos. Šį kartą rinkimai įvyko… bet ne iki galo. Gruodžio 30 rinkimų rezultatai nebus skelbiami nežinia iki kada, o tai ir įtarimai falsifikavimu ir pagunda iš tikro klastoti rezultatus.
Situaciją šioje – žaliavomis turtingoje šalyje stebi Europa, Amerika ir Kinija – visiems stebėtojams svarbu, su kuo reikės tartis dėl strateginių žaliavų tiekimo, ypač dėl kobalto, kurio poreikis pastaruoju metu auga, o Kongo Demokratinėje Respublikoje, kaip spėjama, yra apie 60 procentų pasaulio kobalto atsargų.
Baltarusija
Faktas:
Gruodžio 29 d. Maskvoje susitiko Rusijos ir Baltarusijos prezidentai Vladimiras Putinas ir Aleksandras Lukašenka. Tai jau antrasis Rusijos ir Baltarusijos prezidentų susitikimas per savaitę.
Diagnozė:
Mažai kas beprisimena, kad Rusija ir Baltarusija 1999 metais sutarė kurti vieningą valstybę. Tada projektas politologų buvo pavadintas Baltarusijos aneksijos aktu, tačiau ilgiems metams padėtas į stalčių. Jis prisimintas kaip tik dabar, kai Baltarusija vėl pateikė šūsnį prašymų dėl finansinių lengvatų. Neoficialūs informacijos „ nutekėjimai“ byloja, kad Minsko režimas spaudžiamas imtis daugiau „integracijos“ mainais už finansines lengvatas, kitaip kalbant, Rusija tiesiog gali nupirkti Baltarusiją.
Baltarusija jau dabar yra sujungta su Rusija vieninga karine, informacine, energetine erdve, bet vis tik formaliai tebėra nepriklausoma valstybė. Gali nutikti taip, kad dar taip neseniai vertę Lukašenką iš užimamo posto, būsime priversti jį ginti, kaip šalies nepriklausomybės simbolį.
Užk. Nr. EV-92
Komentavimas išjungtas.
Padėka gerb. Seimo nariui Egidijui Vareikiui, kad net pošventinėmis dienomis, jis šviečia mus……
Izraelis, taip man atrodo, turi daug galingų draugų pasaulyje, tad kas šią šalį bevaldytų, bent artimiausiu laiku ji ir bus regiono vedlys……
Na, o dėl Putino…Regis nė vienas iš išmintingų pasaulio politikų jau juo nebetiki ir nepasitiki. Ir nežiūrint visų sukauptų žemiškųjų turtų ir…..neva planuojamų vedybų, šis 66 metų Rusijos caras yra viduramžiško mentaliteto….Užuot ieškojęs draugų, jis turi ambicijas plėsti Rusijos teritoriją. Suniokoja viską aplinkui , o paskui siekia dar ir pavergti, tuo dar labiau savo šalies žmonės stumdamas į skurdą…….