Geopolitikos diagnostika: Japonija, Kanada, (Buvusios Jugoslavijos) Makedonijos Respublika

Japonija

Faktas:

Japonijos laikraštis „Yomiuri“ rugsėjo 21–23 d. vykdė Japonijos gyventojų apklausą, kuri rodo, kad 75 proc. japonų mano, jog prieš pasirašant taikos sutartį su Rusija būtina išspręsti  keturių šiaurinių salų priklausomybės klausimą, tik 14 proc. respondentų pasisakė už sutarties sudarymą be išankstinių sąlygų. 

Diagnozė:

Rusija (buvusi SSSR) formaliai iki šiol nėra sudariusi Antrojo Pasaulinio karo pabaigos su Japonija taikos sutarties. Formali kliūtis sutarčiai yra Kurilų salų (japonų vadinamų Šiaurinių Teritorijų) aneksija, kurią SSSR įvykdė 1945 metais. Suprantama, kad sutarties nebuvimas yra rimta kliūtis šalių santykiams, tačiau per daugiau kaip 70 metų SSSR/Rusija niekaip nenori atsisakyti Antrojo Pasaulinio karo grobio. Pastarojo meto Rusijos „kompromisinis“ siūlymas yra : „sudaryti taikos sutartį be jokių išankstinių sąlygų, į sutarties tekstą įrašant abiejų valstybių pasiryžimą išspręsti teritorinius ginčus.” Tai reikštų, kad sutartis pasirašoma dabar, o diskusija dėl Kurilų – po to. Japonijos užsienio reikalų ministerija pareiškė esanti pasirengusi „glaudžioms deryboms“ dėl taikos sutarties, bet tik susitarus dėl teritorinių ginčų. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Japonijos premjeras Shinzo Abe. Tad Rusijos-Japonijos draugystės/nedraugystės istorijoje nieko naujo. Komentaro paraštėse galima pridurti, kad premjeras siekia padaryti pataisas šalies konstitucijos 9 straipsnyje, ribojančiame Japonijos karinės jėgos naudojimą. Japonija yra pernelyg arti ne tik Rusijos, bet taip pat ir Kinijos bei Šiaurės Korėjos.

Kanada

Faktas:

Spalio 1 dieną įvykusius rinkimus Kanados prancūzakalbėje Kvebeko provincijoje įtikinančia persvara laimėjo dešinioji vadinamoji Ateities Koalicija, pasisakanti už imigracijos ribojimą, prancūzų kalbos dominavimą ir Kvebeko savarankiškumo didinimą. Iki šiol dominavę liberalai (pasisakantys už Kvebeką Kanados sudėtyje) tampa opozicija. Tai visiškai nauja situacija provincijoje daugiau kaip per 50 metų kairiųjų ir liberalų dominavimo. Svarbiausia, tačiau ne kairumas ir dešinumas, bet klausimas, ar Kvebeko nepriklausomybės klausimas, buvęs kiek „primirštas“, tampa aktualus, ir centrinei šalies valdžiai vėl teks spręsti šalies vienybės klausimą. Dar viena „katalonija“? Šį sykį Amerikoje.

(Buvusios Jugoslavijos) Makedonijos Respublika

Faktas:

Referendumas dėl šalies pavadinimo laikomas neįvykusiu – tik 36 procentai šalies piliečių dalyvavo balsavime dėl šalies vardo patvirtinimo.

Diagnozė:

Nors 90 procentų dalyvavusių pasisakė už šalies vardo Šiaurinė Makedonija patvirtinimą, referendumas formaliai laikomas neįvykusiu. Laimėjo tie, kurie siūlė tiesiog nedalyvauti, t.y., nepatvirtinti šalies susitarimo su Graikija dėl pavadinimo, susitarimo, atveriančio kelią respublikai į derybas dėl ES ir NATO. Šalies premjeras Zoran Zaev ragina parlamentą vis tiek patvirtinti naują šalies pavadinimą, tačiau tam reikia dviejų trečdalių parlamentarų balsų, kurių premjeras tikriausiai negaus. Tad „šalies be vardo“ istorija tęsiasi, ES nustėro, Graikija lūkuriuoja su savuoju sutarties ratifikavimo procesu. Tai gali sukelti krizė ir inicijuoti naujus rinkimus, kurių rezultatas ir vėl gali būti apylygis. Kyla pavojus, kad krizė gali kilti ir Graikijoje, o ES ir NATO gali tik paklausti savęs – ar NATO ir ES yra politinės ar lingvistinės organizacijos? Trapus regiono saugumas byra ne dėl teritorijų ar gamtos resursų. Byra dėl žodžių.

Užs. Nr. EV-75