Geopolitikos diagnostika: JAV-Rusija, Švedija, Vokietija – Prancūzija
JAV-Rusija
Faktas:
Ženevoje JAV ir Rusijos diplomatai susitiko deryboms dėl vidutinio nuotolio raketų (INF) sutarties.
Diagnozė:
Rusai barasi – rusai derasi. Jungtinių Valstijų ultimatumas, duodantis Rusijai 60 dienų laiko apsispręsti ar jie sutinka derėtis, ar JAV pasitraukia iš sutarties, regis, baigiasi derybomis. Tai rodo, kad Maskva ne juokais išsigando, savotiškai pripažino, kad yra priima kaltinimus dėl sutarties pažeidinėjimo.
Amerikiečiai reikalauja laikytis sutarties ir naikinti „nelegalias“ raketas (vadinamąsias 9M729 raketų sistemas), rusai siūlo „pasitikėjimo stiprinimą“ – keistis informacija apie raketų išdėstymą.
Įvykių eiga panaši į prezidento Reagano laikus, kai Amerika intensyviomis ginklavimosi varžybomis („žvaigždžių karais“ bei neutroninėmis bombomis) privertė rusus daryti nuolaidas ir galiausiai pagreitino SSSR mirties datą.
Švedija
Faktas:
Šalies parlamentas pagaliau patvirtino socialistą Stefaną Lofveną sunkiai sulipdytos mažumos vyriausybės premjeru.
Diagnozė:
Racionaliems ir protingiems švedams prireikė keturių mėnesių su viršum, kad pagal piliečių valią sulipdytų šiokią tokią vyriausybę. Ir ji – mažumos vyriausybę, ir ji – keistas ideologijų ir interesų kratinys, kokio joks politologijos vadovėlis nedrįstų laikyti normaliu.
Švedija – ne vienintelė tokias politikos peripetijas išgyvenanti šalis. „Tradicinės“ partijos daugelyje Europos šalių sunkiai beįstengia suformuoti stabilias vyriausybes, kuria neįtikėtinas „vaivorykštines“ koalicijas, tačiau dar turi jėgų išlaikyti formalią valdžią ir neperduoti jos vadinamiems populistams. Panašu, kad tai tik laiko klausimas.
Vokietija – Prancūzija
Faktas:
Prancūzijos prezidentas ir Vokietijos kanclerė Acheno mieste pasirašė sutartį, patvirtinančią ankstesnės – 1963 metais pasirašytos – Eliziejaus sutarties tęstinumą.
Diagnozė:
Aachenas ( prancūziškai Aix-la-Chapelle) – pasienio miestelis – simboliška vieta, kur galėjo susitikti Vokietijos ir Prancūzijos vadovai tam, kad patvirtintų kad tarp abiejų šalių ir toliau viskas gerai.
Nerimo kirminas sako kad jei viešai deklaruojama, jog viskas gerai, gal nėra taip gerai. Abi šalys išgyvena keistus politinius liūdesius. Emmanuelis Macronas, dar neseniai žadėjęs būti naujos integracijos žvaigžde, klimpsta „geltonų liemenių“ dumblyne, Angela Merkel ruošiasi politinės karjeros šermenims. Atrodo, kad kalbos apie dinamišką integraciją ir Europos armiją įdomios tik jų rašytojams.
O iš tikro, taip ir neaišku, kad reikėjo minėti tą seną gerą susitarimą, pasiektą dar 1963 metais, kai Europos integracija išties atrodė žavi jaunatviška politinė avantiūra ir sėkmingai gijo praūžusio karo žaizdos.
Užk. Nr. EV-98
Komentavimas išjungtas.
Visi šie ženklai: komplikuotas Švedijos vyriausybės patvirtinimas, Vokietijos ir Prancūzijos vadovų siekis lyderiauti ” iš paskutiniųjų”, deklaruojamas tuštokomis verbalinėmis frazėmis, Brexito chaosėls, chaosėlis Latvijoje, – tai ženklai, kad Europos žemynas išgyvena didelę politinę bei savo sumanyto globalaus pasaulio modelio krizę.
Lietuvai vertėtų išnaudoti šansą – ne aklai vykdyti ES direkyvas, o daugiau pasikliauti savo šalies vertybinėmis nuostatomis ir sveika nuovoka. Nepaskęsti smulkmenuose.
Padėka autoriui už gebėjimą taupiai, bet pasakyti ESMĘ.
Ar turi Lietuva pasirinkimo teisę vykdyti ar nevykdyti ES direktyvas? 🙂