Geopolitikos diagnostika: JAV – Šiaurės Korėja, Makedonija, G7

JAV – Šiaurės Korėja

Faktas:

Singapūre susitiko JAV ir Šiaurės Korėjos lyderiai

Diagnozė:

Susitikimas vienų laikomas nereikalingu, kitų – žeminančiu, trečių – neįmanomu, įvyko. Svarbiausia, kad realaus karo galimybė pakeista pasikalbėjimu.

Pagal žanrą tai veikiausiai neformalus ir nesisteminis nesisteminių politikų susitikimas, nesant iš anksto suderintų tekstų ir susitikimo scenarijaus. Keistas sutapimas. 1987 metų birželio 12 dieną tuometinis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas, kalbėdamas Vakarų Berlyne, „nesistemiškai“ pasiūlė SSSR lyderiui Gorbačiovui imti ir nugriauti Berlyno sieną.

Reaganas pasakė, ko nedrįso daugelis jo pirmtakų, nes siena galiausiai nugriuvo. Panašu, kad Trumpas, pasiūlęs Šiaurės Korėjos Kimui liautis žaidus karą, mano pasiekęs, ko nepadarė bent trys keturi jo pirmtakai. Sustabdys pagaliau Šiaurės Korėjos branduolinius žaidimus, o gal ir pastūmės šalį demokratizacijai?

Politologai mano, kad greitu laiku, tikriausiai, niekas nesikeis. Ilgesnėje perspektyvoje pranašumas JAV pusėje. JAV laimėjau jau todėl kad abu lyderiai susitiko galiausiai JAV primestomis sąlygomis, ir Kimui labiau reikėjo ką nors sutarti, tad jis priėmė Trumpo žaidimo taisykles. Šiandieniniame pasaulyje dvišaliai susitarimai ir nesisteminai susitarimai tampa vis svarbesni. Kinija, Rusija liko tarytum stebėtojai susitikimo, kuriame dalyvauja ne jie, o jų mažasis statytinis. Europa…? jai tenka pripažinti, kad tas „blogasis“ Trumpas vis tik neša taiką į šį pasaulį.

Makedonija

Faktas:

Graikų ir makedoniečių derybininkai teigia, jog pažanga dėl Makedonijos Respublikos oficialaus pavadinimo.

Diagnozė:

Nepasitenkinimo protestai abiejose sienos pusėse. Ir graikų, ir makedoniečių protestuotojai sako, kad joks kompromisas jų nepatenkins. Grėsmė Makedonijos vyriausybės stabilumui, ES ir NATO spaudimas Graikijai pagaliau leisti kaimyninei šaliai dalyvauti euroatlantinės integracijos procese.

Šalies vardo klausimas tapo vienu kurioziškiausių pokomunistinės istorijos momentų. Šaltojo karo metu Graikija negalėjo garsiai prieštarauti, kad viena iš Jugoslavijos respublikų vadinasi Makedonija – šlovinga istorinė graikiška valstybė ir šiaip jau Graikijos regionas. 1991 metais atsiradus nepriklausomai slaviškai Makedonijai iškilo vardo, istorinės tradicijos ir, bendrai, emocinė problema. Pirmą kartą Jungtinių Tautų istorijoje organizacijos nare tapo valstybė be oficialaus vardo. Pavadinimas FYROM – angliškai skambantis kaip The Former Yugoslav Republic of Macedonia – buvo laikinas sprendimas, bet sprendimas trunkantis jau ketvirtį amžiaus. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu ir dėl to, kad Europos Taryba pavadinimą traktuoja su dar didesne schizofrenija. Šalis vėliava iškelta ties raide T, vadinasi reikšminis vardo žodis yra … artikelis.

Kuo pasibaigs derybos dėl vardo šį kartą, o jei pasibaigs niekuo ar bus galima sakyti kad NATO yra ne gynybinė o kokia nors lingvistinė organizacija, užsiimanti ne saugumu, o žodžių daryba.

 G7

Faktas:

Septynių didžiųjų pasaulio ekonomikų – G7 – vadovų susitikimas virto aštriu ginču dėl santykių su JAV ir Rusijos vertinimo.

Diagnozė:

Pastaraisiais metais „didžiojo septyneto“ šalys dažniausiai sutardavo dėl to, kad pasaulyje yra problemų ir jas reikia spręsti. Tačiau tai būdavo veikiau nuomonės išsakymas, o ne veiksmų planas, vaizdas, kad didieji gal ką ir gali, bet spręsti palieka ne paties didžiausiems. Toks ramus gyvenimas baigėsi, šiemet negebėjimas sutarti baigėsi kivirču.

Trumpo „problema“ yra tai, kad jis panoro ne, kaip visada, paguosti pasaulio vargšus, o išsiaiškinti santykiams tarp didžiųjų. O šie santykiai toli gražu ne draugiški – kai Amerika vėl nori būti didžioji, ne visiems kitiems tai patinka.

Nesutarimus sukėlė ir keletą metų nutylimas Rusijos klausimas – ar būtų galima grįžti į kažkada buvusį formatą G8. Tai neva suteiktų susitikimui daugiau politinio svorio. Amerikiečiai, italai, gal kanadiečiai mano, kad tai naudinga. Rusijai tai veikiau pripažinimo reikalas. Šios šalies prezidentas sako, kad Rusija niekur nepasitraukė, ji tiesiog savo noru nedalyvauja. Vis tik išankstinių sąlygų Rusija neišvengė jei teks kažką daryti dėl Krymo, Donbaso, Sirijos, agentų nuodijimo, numušamų lėktuvų… Grįžimas lengvas nebus.

Užs. Nr. EV-54