Geopolitikos diagnostika: Kinija, Europos Sąjunga, Ukraina
Kinija
Faktas:
Prognozuojama, kad pandemija ir tarptautinio prestižo netektis gali sukelti šaliai itin skausmingą ūkio nuosmukį.
Diagnozė:
Pandemija – liga, tačiau liga palieka ir liūdnas ekonomines pasekmes. Ir atskiriems žmonėms, ir valstybėms.
Dar prieš porą savaičių Kinija buvo didžiai gąsdinama, kad jos ekonomikos produktyvumas gali šiemet visai neaugti ar net kokiu procentu mažėti. Šia savaitę pačių Kinijos oficiozų paskelbtais duomenimis (nebūtinai teisingais) per pirmuosius mėnesius pramonės produkcija sumažėjo 13,5 procento, o pardavimai 20,5 procento. Paskutinį kartą apie mažėjimą Kinija buvo skelbusi prieš keturis dešimtmečius, vadinamos Kultūrinės revoliucijos pabaigoje. Kalbama, kad infekcijos plėtra sustabdyta. Bet ar bus atkurta ne tik gamyba, bet pasaulio pasitikėjimas Kinija ir noras su ja bendrauti taip, kaip iki šiol. Krizės metu išryškėjo visos blogosios šalies savybės ypač arogancija ir melas apie epidemijos pradžią. Ir kaip gi čia nekils asociacijos su černobyline Sovietų Sąjunga
Kinija išties jautėsi (beveik) nesustabdoma. Tai skatino jos ekonominį ir politinį įžūlumą. Dabar, regis ji yra jau nebe draugiškos pagalbos, bet geopolitinės kaltės šalis. Jei Kinija galvojo, kad gali valdyti pasaulį tokį, kuris nori ir gali gyventi be Kinijos, klysta.
O pasaulis jau nori gyventi be Kinijos. Dar nežino ar gali, bet supranta, kad Kinija yra pavojinga šalis. Ne dėl virusų. Dėl jos pažiūrų į save ir kitus…
Europos Sąjunga
Faktas:
ES šalys išgyvendamos pandemijos krizę neturi bendros politikos, kaip reiktų krizę spręsti.
Diagnozė:
Dar taip neseniai ES šalių vadovai ir juos lydinčios specialistų komandos įnirtingai pliekėsi dėl to, koks skaičiukas turi būti po kablelio, skaičiuojant įnašus į biudžetą, Komisijos lyderiai su beveik edukaciniais vizitais keliavo po Afriką, vieni kitus gąsdino turkais ir pabėgėliais, svajotojai kūrė žaliąsias utopijas ir, prunkšdami į saują, neva rimtais veidais klausėsi švedų paauglės gąsdinimų.
Visa tai niekai, palyginus su tuo, kai ES atrodo šiandien. Virusas koreguoja visas prognozes, ir ilgiems laikotarpiams ir net rytojaus dienai. Kaip ir anoje Senovės Romoje paskiausiai užsidarė stadionai ir pramogų salės. Bet užsidarė. Štai kur tikrasis integracijos išbandymas, štai kur karas prieš visą ES, karas, kuriai ji iki paskutinės akimirkos nenorėjo ruoštis.
Nėra abejonių, kad virusas visų mūsų neišmarins. Nėra abejonių, kad ir patirdami ekonominę ir socialinę sumaištį, išliksime. Bet ar liksime ir toliau tokia plebėjiškų pramogų civilizacija? Roma anais laikais tokia neišliko. Ar prisiminsime tai, kas mus padarė žmonėmis, vadinančius save civilizuotais? Neramu… bet įdomu.
Beje, įdomu ir kaip visa ši epocha atrodys istorijos vadovėlyje (gal jau ne popieriniams) po poros šimtų metų?
Ukraina
Faktas:
Rusijos ir Ukrainos derybininkai Dmitry Kozak ir Andriy Yermak ieško būdų atnaujinti derybų dėl Rytų Ukrainos ateities procesą.
Diagnozė:
Šiandien Ukrainoje karo šiek tiek mažiau, tačiau paliaubos tokiais atvejais dažnai konfliktą savotiškai „užšaldo“.
Kaip regis, užšaldymo šiandien nelabai nori nei Maskva, nei Kijevas. Jis gal kiek naudingas vadinamoms „respublikoms“, viliantis, kad kaip nors pavyks legalizuotis, bet galiausiai dabartinis nelegalus gyvenimas taip pat nėra komfortabilus. Maskvai reikia derybų, bent jų regimybės, nes sankcijos Rusijai nėra didelis malonumas, Kijevui reikia kokių nors rezultatų tam, kad bent jau parodyti, kad dabartinė valdžia sugeba kažką daugiau, nei ankstesnė.
Jei ir sutariama, kokių veiksmų reikia imtis, tai iš esmės nesutariama dėl jų eiliškumo. Ukrainiečiai nori, kad pirma iš jos teritorijos pasitrauktų rusų kariškiai, o jau po to vyktų rinkimai, rusai gi nori pradžioje rinkimų, o paskui, kaip sako… pagal rinkimų rezultatus.
Pavojinga tai, kad Maskva visais būdais bando „respublikas“ paversti derybose dalyvaujančiomis šalimis. O tada jau išeina, kad pradžioje rezultatai (legalizacija), o tik po to rinkimai. Nelengva.
Užsk. Nr. EV-180