Geopolitikos diagnostika: Korėjos pusiasalis, Ispanija, Rusija

Korėjos pusiasalis

Faktas:

Pietų Korėjos ginkluotųjų pajėgų vadovybė skelbia, kad Kinijos karo lėktuvai bei Rusijos strateginiai bombonešiai Tu-95 pažeidė šalies kontroliuojamą oro erdvę. Pažeidėjai palydėti įspėjamaisiais šūviais.

Diagnozė:

Rusai tvirtina, skridę įprasta teritorija virš neutralių vandenų ir nieko čia nepažeista. Tiesiog „pasiskraidymas“ su kinų kolegomis. Logiškas klausimas – ko rusams ten skraidyti, Pietų Korėja nei kaimyninė šalis, nei kokia nors oficialiai paskelbta priešo teritorija? Bene vienintelis paaiškinimas Rusijos-Kinijos bendradarbiavimui šiame regione – siekis padėti Šiaurės Korėjai, kuri „lyg netyčia“ tuo pat metu atnaujino balistinių raketų bandymus. Kol kas trumpo nuotolio raketų, bet… 

Japonams taip pat neramu, nes incidentas vyko prie regione, kurį japonai laiko kaip ir savo (bent jau ginčytina) teritorija.

Taigi karo grėsmė grįžta. Trumpo pokalbiai su Kimu tik kuriam laikui nuramino pasaulį. Reikia naujų pokalbių. Gal jau ne su Pchenjano, bet Pekino ar Maskvos bosais.

Ispanija

Faktas:

Šalies parlamente paskirtasis premjeras Pedro Sanchez pralaimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo.

Diagnozė:

Jei kas mano, kad Lietuvoje sunku formuoti vyriausybę ir sudaryti koaliciją, tegu mano kitaip. Lietuva – laiminga šalis. Štai Ispanijoje rinkimai vyko balandyje, o vyriausybės nėra iki šiol. Pedro Sanchez bando sudaryti socialistų ir kairiąja vadinamos Podemos partijos vyriausybę, tačiau kol kas nesėkmingai. Jei ir pavyks, tai vyriausybė bus silpna ir blaškoma net menkiausių politinių vėjų.

Ispanijos atvejis įdomus dviem aspektais. Viena – šalis laikoma bene paskutine tradicinės socialdemokratijos tvirtove, dar Sanchezo nesėkmė gali būti paskutinė vinis į visos socialdemokratijos karstą. Antra – Ispanija yra viena iš dabartinnės ES „didžiųjų“, tad jos krizė yra ir visos ES politikos problema. Trečia – tai dar vienas atvejis, kad šaliai, kaip kokiai ten Belgijai ar kažkada Italijai, tenka mokytis gyventi ir išgyventi be vyriausybės. Tai įmanoma, bet tai iki šiol buvo laikoma veikiau Europos betvarke, nei Europos tvarka. 

Mėgstantiems pasvarstyti apie politinę išmintį medžiaga apmąstymams – Europos Vadovų tarybai nuo šiol vadovaus belgas, Europos Parlamentui vadovaus italas, užsienio politiką tvarkys – ispanas. Nenuobodu.

Rusija

Faktas:

Antivyriausybinių demonstracijų metu Maskvoje per savaitgalį sulaikyta 1400 protestuotųjų. Įtariama, kad norėta nunuodyti vieną iš protestų įkvėpėją – Akelsėjų Navalną.

Diagnozė:

Šalies prezidentas Putinas galėdavo girtis, kad jo reitingas aukštas, opozicijos valdžiai praktiškai nėra, tad vadinamoji valdoma demokratija  funkcionuoja be rimtesnių problemų. Tačiau atsirado ir išties blogų žinių – žmonės neapsikentė, kai jiems iš panosės valdžia diskvalifikavo kelis nepriklausomus kandidatus rinkimuose į Maskvos miesto Tarybą.

Jei reikėjo suimti ko ne pusantro tūkstančio žmonių, tai arba demonstracijų mastai įspūdingi, arba policija, puolusi į paniką, griebia visus iš eilės. Abi galimybės rodytų, kad Rusijos valdžia gerokai pakrikusi.

Pertvarkos laukimas? O gal jos baimė? Turkija – demokratinė šalis, jos vadovai kad ir nenoromis pripažino, kad Stambului vadovaus ne valdančios partijos atstovas. Rusija stengiasi, kad nereiktų nieko nesavo kada nors pripažinti.

Užsk. Nr. EV-132