Geopolitikos diagnostika: Marokas, Vokietija, Prancūzija
Marokas
Faktas:
Marokas nutraukė diplomatinius santykius su Iranu, apkaltinęs šią šalį remiant Vakarų Sacharos „separatistus”.
Diagnozė:
Du didieji priešininkai regione – Iranas ir Saudo Arabija – kovoja dėl įtakos sferų, kartais tyčia silpnindami ir priešininko stovyklą. Marokas jau seniai aneksavo Vakarų Sacharą (tai de jure nepripažįstama, bet de facto priimama), tačiau Vakarų Sacharos vietiniai kovotojai nesudeda ginklų, sukurdami ilgalaikį „rusenantį” konfliktą. Šiitiškas Iranas su dideliu džiaugsmu silpnina sunitiškąjį Maroką, tačiau diplomatinių santykių nutraukimas šiandien yra tikrai per stipri reakcija. Apžvalgininkai pastebi, kad tai ne pirmas konfliktas tarp šalių. Iranas buvo nutraukęs santykiai su maroku 1981 metais, kai pastarasis suteikė prieglobstį neverstajam Šachui, ir 2009, kai Marokas parėmė Bahreiną, tuo metu susikivirčijusį su Iranu. Marokas visada buvo laikomas nuosekliu JAV sąjungininku regione, tad ir šis faktas Iranui ne antraeilis.
Vokietija
Faktas:
Vokietijos ginkluotė yra katastrofiškai blogos kokybės. Karui neparuoštas nei vienas povandeninis laivas, veikia tik 10 iš 127 Eurofighter lėktuvai.
Diagnozė:
Pasak žurnalo Der Spiegel, Vokietijos ginkluotosios pajėgos yra veikiau biurokratinė nei karinė struktūra, kuri yra techniškai visai nepasiruošusi savo misijoms. Publikacijos apie prastą pasirengimą jau kuris laikas „drebina“ šalies žiniasklaidą. Pabrėžiama, kad 2017 metai krašto gynybai išleista 1,13 procento BVP, šiais planuojama – 1,22, t.y. kur kas mažiau nei du procentai. Vokietijos kariai, kaip žinia, šiuo metu yra ir Lietuvoje. Jų pasiruošimo būklė abejonių nekelia.
Prancūzija
Faktas:
Prezidentas Emmanuelis Macronas lankėsi Prancūzijos Ramiojo vandenyno teritorijoje – Naujojoje Kaledonijoje.
Diagnozė:
Vizitas simbolinis ir geopolitiškai reikšmingas. Šių metų pabaigoje Naujojoje Kaledonijoje turėtų įvykti referendumas dėl salos nepriklausomybės. Tai ne šiaip sau teritorija, tai – strateginis objektas Prancūzijos Ramiajame vandenyje, iš esmės padedantis išlaikyti Prancūzijos, kaip didžiosios valstybės, statusą. Prancūzija yra valstybė, formaliai valdanti teritorijas visose pasaulio laiko zonose, ji valdo ne tik mažas salas, bet kontroliuoja dideles vandens paviršiaus dalis kiekviename vandenyne
E. Macrono Prancūzija nori išlikti didžiąja valstybe, nori didinti įtaką Ramiajame vandenyne. Ji turi čia sąjungininkų ir konkurentų. Sąjungininkai – Australija ir Naujoji Zelandija – sutinkantys matyti kaimynystėje Prancūzijos valdą, o ne dar vieną nepriklausomą valstybę, kurią tikriausiai įtakos Kinija.
Užs. Nr. EV-47
