Geopolitikos diagnostika: Saudo Arabija, Švedija, Čekoslovakija (buvusi)

Saudo Arabija

Faktas:

Apie 2 milijonai musulmonų pradėjo savo metinę piligriminę kelionę į Meką.

Diagnozė:

Aplankyti Meką bent kartą gyvenime yra šventa kiekvieno musulmono pareiga. Šios savaitės Hadžas – didis iššūkis visai Saudo Arabijos saugumo ir tvarkos palaikymo sistemai – saugumu rūpinsis apie 100 000 policininkų ir kareivių. Tai ir finansiškai naudingas renginys kasmet paliekantis beveik 20 milijardų eurų pelno (du Lietuvos biudžetai). Tačiau Hadžas yra ir politinis renginys. Prieš du metus Hadžą boikotavo Iranas, kuris ir šiandien yra didžiausias Saudo Arabijos priešininkas regione. Šiemet politiškai jautrus yra Kataro dalyvavimas. Kataras pastaruoju metu yra Saudų valstybės nemalonėje (už, neva, slaptą flirtą su Iranu). Pagal nustatytą kvotą Kataras gali pasiųsti 1200 piligrimų, tačiau Kataro valdžia teigiam kad vilkinama jiems išduoti vizas. Net ir šventose vietose brandinami konfliktai.

Švedija

Faktas:

Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad artėjant rinkimams vis populiarėja „nesisteminė“ Švedijos Demokratų partija.

Diagnozė:

Formalistai gali vis dar miegoti ramiai. Jei visuomenės nuomonė artimiausiu laiku nepasikeis, po rugsėjo 9 dienos rinkimų parlamentarų mandatų pakaks suformuoti mažumos vyriausybė iš tradicinėmis laikomų partijų – socialdemokratų, kairiųjų (komunistų) ir žaliųjų.

Realistai gi sako, kad ir Švedijai laikas prabusti iš per ilgai užsitęsusių politikos atostogų. Laikai keičiasi. Jau tampa anachronizmu kalbėti apie tradicinį švedišką socializmą (socialdemokratai nebediktuoja politikos madų), kaip ir apie iki nuobodumo ramią skandinavišką demokratiją. Švedijos Demokratų partija, už kurią balsuoti ruošiasi daugiau kaip penktadalis rinkėjų, ruošiasi Švediją saugoti nuo migrantų ir apriboti kai kurias išmones, vis dar vadinamas žmogaus teisėmis. Europa keičiasi jau ir ten, kur politologų nuomone viskas taip gerai, kad niekas keistis neturėtų. Matyt, ne taip jau gerai…

Čekoslovakija (buvusi)

Prisiminimas:

Prieš 50 metų SSSR ir jos „sąjungininkų“ karinė intervencija sustabdė Čekoslovakijos „socializmo su žmogišku veidu“ eksperimentą.

Diagnozė:

Prisiminimų ir komentarų lavinoje daug sentimentų tuometiniam „laisvės kvėptelėjimui“, kurį pasigavo visų pirma jaunoji karta. Tačiau politikams – teoretikams ir praktikams – rūpėtų atsakymas ar tikrai Aleksandro Dubčeko ir jo kolegų planas sukurti nediktatorišką marksistinę valstybę turėjo šansų tapti realybe be sovietinės invazijos. Tolesnė įvykių eiga ir Michailo Gorbačiovo „perestroikos“ eksperimentas rodo, kad marksistinis socializmas yra nepataisomas kaip koks Ignalinos jėgainės reaktorius. Jis arba yra viso labo komunistų diktatūros žlugimo preliudija, arba tiesiog pavadinimas, maskuojantis tiesiog visuomenės kelią į tikrą laisvę.

Istorijos pamokos, tačiau, išmokstamos nevienareikšmiškai. Čekai, regis, turėtų geopolitiškai „bėgti į Vakarus“ kuo greičiau ir toliau, bet šioje šalyse kaip niekad daug taip ir nelikviduotos komunistų partijos rėmėjų, o slovakai regis linkę daugiau „padraugauti“ su putiniška Rusija nei to reikalautų jų dabartinis politinis statusas.

Užs. Nr. EV-65