Geopolitikos diagnostika: Šiaurės Korėja, Europos Sąjunga, Libanas
Šiaurės Korėja
Faktas:
Žiniasklaidoje pilna gandų apie valstybės vadovo Kim Jong Uno sunkią būklę ar net mirtį.
Diagnozė:
Žmonės mėgsta būti paslapčių (at)skleidėjais ir mįslingų žinių platintojais. Šiaurės Korėja daugeliui yra paslaptinga šalis, o jos, neva, neprognozuojamas lyderis dar labiau… Panašus į kokį feliniško filmo personažą nei į realų valstybės vadovą. Tad Kim Jong Uno gyvenimas ir galima mirtis – visiems įdomi tema. Jei numirs (toks jaunas!!!!) tai išties bus galima manyti, kad tie kokie vietiniai sąmokslininkai atsikratė kokio savojo Kaligulos….
Ne mažiau įdomu tema spekuliacijoms yra šalies vadovo posto paveldėjimo klausimas – sūnus, sesuo, pusbrolis ar…? Kieno rankose bus iki šiol taip ir nesutramdyta mažos skurdžios šalies branduolinė galia?
Diktatorių valdomose šalyse ne kartą yra nutikę, kad po tokių gandų lavinos „lyderis“ pasirodo gyvas ir sveikas, su šypsena pasveikina savuosius ir vien savo pasirodymu sugriauna dešimtis sąmokslo teorijų ir be savaitinio honoraro palieka nekrologų rašytojus. Kaip šį kartą?
Europos Sąjunga
Faktas:
ES šalys formaliai sutarė, kokiais pinigais kovos pandemijos pasekmėmis.
Diagnozė:
Pinigų yra. Bet ar jie teisingai panaudojami?
Tapo mada sakyti tiesą – jei epidemiją pergyvensime, pasaulis bus kitoks, jame gyvensime kitaip, labai kitaip. Kiekvienas moka paaiškinti, kaip kitaip.
Bet visos finansinės pastangos, vadinasi išsaugojimo, stabilizavimo, atkūrimo ar dar kitokiais fondais ir projektais… Žodžiu, pinigai skiriami tam, kad niekas nesikeistų arba, negandai praėjus, grįžtų į priešpandeminę būklę. Jei prašau pinigų išsaugoti, mano situaciją, kažką gausiu, jei paprašyčiau pinigų naujos realybės kūrimui, tikriausiai tik pasišaipytų…
Tad kaip čia taip – įtikinėjame vieni kitus, kad bus kitaip, o pinigus leidžiame, kad kitaip nebūtų.
Nesuprantu savo kukliu proteliu.
Libanas
Faktas:
Palengvinus karantino sąlygas, kilo riaušės, staigia nuvertėjo pinigai
Diagnozė:
Libano ekonomika, iš esmės priklausanti nuo importo dėl karantino tavo visai nefunkcionali. Žmonės spontaniškai protestuodami puolė bankus, maisto saugyklas. Situacija sunkiai suvaldoma. Gresia hiperinfliacija.
Libanas po Antrojo pasaulinio karo buvo laikomas pavyzdine valstybe, jame sutarė skirtingų tikėjimų žmonės, ekonomika augo, kalbėta, kad tai Vidurio Rytų Šveicarija.
Palestiniečių pabėgėlių antplūdis ir pilietinis karas kilęs praeito amžiaus aštuntajame dešimtmetyje pavertė šalį civilizacijų ir tikėjimų sąvartynu. Buvusi visų bendruomenių šalis, tapo šalimi veikiau niekam nepriklausanti ir vis mažiau „šveicariška“. Kalbama, kad gresia naujas pilietinis karas. Tačiau jei anoumet dėl jo pergyveno visas islamiškasis ir krikščioniškasis pasaulis, tai dabar…
Nelabai žinia, net kur tas Libanas.
Užsk. Nr. EV-189
