Geopolitikos diagnostika: Sirija, Vanuatu, Čekija

Sirija

Faktas:

JAV, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos pajėgos surengė koordinuotą raketinę ataką į taikinius Sirijoje.

Diagnozė:

Raketinio “smūgio” ypatybės yra tai, kad JAV koordinavo savo veiksmus su dviem kariškai ir politiškai reikšmingais partneriais. Atakos tikslas buvo veikiau įspėjamasis testas – apie puolimą pranešta iš anksto, vengta bereikalingų aukų, siekta ne sunaikinti prezidento Assado režimą, o veikiau priversti jį keisti savo “laikyseną” regiono konflikte. Tai buvo ir galimos Rusijos reakcijos testas – ar ši Assado rėmėja beatodairiškai gins savo globojamą prezidentą ar vis tik laikysis nuosaikiai. Rusijos reakcija rodo kad pastaroji arba buvo nepasiruošusi JAV veiksmams (ar iki gali nepatikėjusi jų galimybe), arba yra pasiryžusi savo kaip didžios valstybės status stiprinti politiškai, o ne karinės jėgos pagalba. Kolkas galima tik spėlioti, ar JAV-JK-Prancūzijos aljansas yra ilgalaikis ir ar šios šalys yra linkusios strategiškai radikaliai įtakoti konflikto eigą.

Vanuatu

Faktas:

Kinija ir Vanuatu derasi dėl Kinijos karinės bazės steigimo Ramiojo vandenyno saloje.

Diagnozė:

Gigantiška Kinija ir mikroskopinė Vanuatu kalbasi. Tiksliau derasi dėl to, už kiek viena iš mažų salų bus parduota kinams, karinei bazei rengti. Kinija plečia savo karinę įtaką jau ne tik Pietų Kinijos jūroje, ji “išplaukia” į Ramųjį vandenyną. Regiono mikrovalstybės, kaip matyti, yra lengvai nuperkamos. Vieną iš jų – Nauru – nupirko rusai savo okupuotoms teritorijom pripažinti, dabar perka kinai savo kariniams objektams. Kol Kinijos laivynas silpnas, didelės grėsmės nėra, tačiau erdvė nerimui atsiranda. Didžiausias nerimas Australijai, neramu turėtų būti ir prezidentui Trumpui.

Čekija

Faktas:

Šalies prezidentas – ekskomunistas Milošas Zemanas spaudžia premjerą Andrejų Babišą ir jo euroskeptikus formuoti koaliciją su komunistų partija.

Diagnozė:

Andrejui Babišui, turinčiam parlamento pasitikėjimą nepavyko suformuoti stabilios koalicijos su socialdemokratais ir kitomis partijomis. Logiškas kitas žingsnis – komunistų-euroskeptikų aljansas pačiame Europos viduryje. Tai dar viena šalis, kuri gali rimtai nepaklusti Briuselio ideologijai, riboti migraciją ir, gal būt, flirtuoti su Rusija. ES vadovai kol kas aiškia nepasakė, ką galvoja apie Čekijos ateitį, bet akivaizdu, kad tai dar vienas „senos-geros“ Europos Sąjungos silpnėjimo ženklas. Europai tikrai reikia naujų idėjų, bet vargu ar tokių, kurias propaguoja seni komunistai.

 Užs. Nr. EV-45