Geopolitikos diagnostika: Šri Lanka, Jungtinė Karalystė, Japonija – Rusija

Šri Lanka

Faktas:

Šalies Aukščiausiasis Teismas sustabdė prezidento dekretą paleisti šalies parlamentą.

Diagnozė:

Šri Lankos prezidentas Maithripala Sirisena netikėtai sukėlė politinę krizę šalyje, spalio pabaigoje nušalindamas Ministrą Pirmininką Ranilą Wickremesinghe ir jo vietoje paskirdamas savo buvusį politinį priešininką Mahindą Rajapaksą. Nušalintasis premjeras apkaltino prezidentą perversmo organizavimu ir siekė parlamento pasitikėjimo, tačiau prezidentas paleido esamą parlamentą, tikėdamasis, kad naujai išrinktas parlamentas palaikys Rajapaksą. Savo ruožtu jis apkaltino nušalintąjį premjerą arogancija ir savivaliavimu. Aukščiausiojo Teismo sprendimas rodo, kad priešprieša tarp politinių jėgų gilėja.

Apžvalgininkai numano, kad krizę iš tikro sukėlė Indijos ir Kinijos įtakojamų politikų nesutarimai. Šri Lanka ilgą laiką buvo laikoma Indijos “artimuoju užsieniu”, tačiau pastaruoju metu Kinija stengiasi plėsti savo įtaką savotiškai “apsupdama” Indiją. Rajapaksa yra žinomas kaip Kinijos draugas, tad jo paskyrimas yra matomas kaip didėjančio Kinijos diktato pasekmė.

Jungtinė Karalystė

Faktas:

Jungtinės Karalystės vyriausybė iš esmės pritarė JK išstojimo iš Europos Sąjungos sutarčiai.

Diagnozė:

Pritarimas Brexit ’ui gautas, tačiau su ženkliais nuostoliais Londone. Sutarties projektas sukėlė vyriausybės krizę, ministrų kelių ministrų atsistatydinimą ir chaotišką nepritarimą Theresos May veiksmams. Dar neaišku ar ponia May sulauks šią savaitę vyksiančio ES vadovų susitikimo tebebūdama Ministrė Pirmininkė, nes nestinga reikalaujančių jos atsistatydinimo ir sutarties peržiūrėjimo.

Sutartyje numatytas pereinamasis laikotarpis, JK išsaugojimas Muitų sąjungoje, o taip pat ypatingas Airijos – JK sienos statusas. Kritikai teigia, kad ji iš esmės atsižvelgia į Briuselio reikalavimus padaryti viską, kad Brexit’as būtų kuo mažiau skausmingas ES ir skausmingas Jungtinei Karalystei.

Koks bebūtų ES Viršūnių Tarybos sprendimas šią savaitę, sutarties dar laukia balsavimas britų parlamente, kur parlamentarai yra gerokai pasidalinę. Leiboristai yra linkę nepritarti sutarčiai, konservatoriai neturi vieningos nuomonės. Taigi, viskas tebėra įmanoma, įskaitant JK išstojimą be jokios sutarties ir referendumą dėl pritarimo ar nepritarimo tokio tipo Brexit’ui. O iš esmės tai gerai nebus nė vienai pusei Politikos ir moralės problemų negalima išspręsti techninėmis priemonėmis – net ir tobuliausios turto dalybos nenumaldo dvasinio skyrybų skausmo.

Japonija – Rusija

Faktas:

Tarp Rusijos ir Japonijos vadovų vyksta konsultacijos dėl Antrojo Pasaulinio karo pabaigos taikos sutarties.

Diagnozė:

Japonija ir Rusija formaliai tebekariauja Antrąjį Pasaulinį karą. Japonija kapituliavo 1945 metais, tačiau taikos sutarties su tuometine SSSR nepasirašė, nes Sovietų Sąjunga karo pabaigoje okupavo strategiškai svarbias vadinamąsias Šiaurines Teritorijas (Kurilų salas). Diskusijos dėl salų priklausomybės vyko, tačiau sprendimas iki šiol taip ir nebuvo pasiektas.

Informacijos „nutekėjimai” byloja, kad siekiama kompromiso dėl salų. Keturias salas neva besiderančios pusės turi pasidalinti po dvi. Tokia galimybė buvo numatyta dar 1956 metų deklaracijoje, tačiau tuomet sutarimas nepasiektas. Diplomatiniai šaltiniai pabrėžia, kad kol kas niekas nesutarta. Japonams reikia ir salų ir taikos sutarties, kuri savotiškai užbaigtų teritorinius ginčus, japonai pasiryžę garantuoti, kad jokie jos sąjungininkai (suprask, amerikiečiai) nekurs salose savo karinių bazių. Rusija mėgina derybomis suvilioti Japoniją neprisidėti prie sankcijų Rusijai už karą Ukrainoje. Tačiau Kurilų salų, kad ir ne visų, grąžinimas Japonijai būtų nepopuliarus sprendimas Rusijoje. Tai reikštų „pergalės“ revizavimą, tai galėtų atgaivinti klausimus dėl Karelijos, Užkarpatės (tiesa dabar tai Ukraina) ir kitų teritorijų užėmimo karo pabaigoje teisėtumo.

Užs. Nr. EV-85