Geopolitikos diagnostika: Ukraina-JAV, Afganistanas, Austrija
Ukraina-JAV
Faktas:
Politiniai nesusipratimai tarp Ukrainos ir JAV iniciavo JAV prezidento apkaltos procesą ir abejones dėl naujosios Ukrainos valdžios politinio ir finansinio skaidrumo.
Diagnozė:
Didžiausios problemos tada, kai jų nesitikima. JAV prezidento apkalta kyla tada, kai reikia ruoštis kitų metų rinkimams. Politikos diagnozių rašytojai nesutaria – ar tai peilis po kaklu dabartiniam prezidentui, ar papildomi balai – Trumpo gudrumo dar niekas neperkando.
Ukrainai reikia JAV paramos, tačiau Ukraina jau padarė ir toliau daro politines antiamerikietiškas klaidas. Ankstesnė administracija neabejotinai dėjo viltis į Hilari Clinton pergalę, dabar turi rinktis – nepadėti Trumpui, kurio vis dar nesupranta Briuselio biurokratija, ar tiesiogiai pasakyti, kad Ukraina yra nepaskandinama JAV sąjungininkė, kas benutiktų.
Ukrainos politikai ne kartą bandė būti sumaniais „daugiadimensiniais“ žaidėjais, sugebančiais gauti naudos iš visų pusių, bet visada toks žaidimas baigdavosi ne pergalėmis, o veikiau politikos diskreditacija. Europa vis ar nori žaisti politiką ir diskutuoti su Rusija, Ukrainai gi reikia kariauti, o kariauti galima tik su amerikiečių pagalba.
Galimi du scenarijai.
Politiškai korektiškas scenarijus – tai išgyventi visas formalias procedūras apkaltos procedūras Amerikoje, gauti iš to politinės naudos (garantijų nedaug), susitarti su rusais Ukrainos pašonėje, tikintis nuolaidų taikos labui.
Politiškai nekorektiškas – nusispjauti į iki šiol egzistuojančias gero tono taisykles – išsaugoti Amerikos galią, pasiunčiant demokratus su visu Bidenu toliau nuo Baltųjų Rūmų, Ukrainą gi priglaudžiant Vakarų pusėje. Jeigu Krymo klausimas yra ne diskusija, o karas, tai karo priemonės nėra politiškai korektiškos.
Afganistanas
Faktas:
Šalyje vyksta prezidento rinkimai.
Diagnozė:
Prezidento rinkimai šiaip jau nėra kažkas ypatingo, bet Afganistano sąlygomis tai sveikuolio fizinis-politinis krūvis paliegusiam režimui.
Rinkimai kelis kartus atidėlioti dėl to, kad abejota ar juos iš viso galima surengti šalyje, kurios vyriausybė nelabai kontroliuoja savo piliečius, ne iki galo žino, kiek jų yra ir kiek jie pripažįsta savąją vyriausybę. Kadangi su Talibano judėjimu sutarti nepavyko, galima numanyti, kad ištisi šalies regionai arba nebalsuos, arba balsuos kaip liepia vietiniai karo vadai.
Rinkimai įvyko, nepaisant kelių šimtų smulkių teroro aktų, betvarkės rinkėjų sąrašuose ir nepaisant chaotiškos procedūros. Rezultatai bus tik spalio viduryje, ar lapkričio pradžioje tačiau ne taip jau ir svarbu, koks asmuo tuos rinkimus laimėjo. Pats faktas svarbiau nei rezultatas. Surengti rinkimus yra tiesiog garbės reikalas po to, kai ši šalis juk sukurta mums visiems padedant ir pagal apibrėžimą tiesiog negali būti nedemokratiška. Reikia parodyti, kad jei laimės šalies nesukūrėme, tai bent jau rinkimus surengti mokame. Nedaug… bet vis tik.
Austrija
Faktas:
Pirmalaikius parlamento rinkimus laimėjo konservatyvia laikoma Liaudies partija, tačiau jai teks formuoti koalicinė vyriausybę.
Diagnozė:
Šioje šalyje tvarkingi ir rinkėjų sąrašai, ir nėra abejonių, dėl balsavimo skaidrumo; rezultatus pripažįsta ir pralaimėję.
Didysis laimėtojas – Sebastian Kurz – auksinis berniukas, sumaniai išnaudojęs skandalingą koalicijos partnerių – Laisvės partijos – elgesį, pagerinęs visus galimus savo ir savo draugų reitingus. Belieka linkėti sėkmės ir pačiam Kurz‘ui, ir visiems vadinamos centro-dešinės partijoms, išgyvenančioms išties blogus laikus.
Tačiau pavojaus varpai skamba visoje Europoje. Rinkimus, kaip-ne-kaip, išprovokavo Rusijos faktorius, Rusijos kišimasis į politinius procesus suverenioje valstybėje. Šį kartą rusai suteikė tikrą meškos paslaugą savo politiniams klientams, tačiau nežinome, kiek tokių Rusijos paslaugų taip ir lieka nematomos.
Rusijos draugystė kainuoja, ir kainuoja nepigiai. Gal iš tiesų laikas baigti su tais vieningais Europos namais, kuriems jau nežinia kiek metų, o statyba taip ir nebaigta.
Užsk. Nr. EV-146
