Geriamo vandens kokybės tyrimai statybos užbaigimo metu

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento specialistai primena, kad baigiant statybos darbus būtina atlikti geriamo vandens kokybės tyrimus ir jų rezultatus pateikti NVSC tik tuo atveju, kai statinys neprijungiamas prie komunalinių inžinerinių tinklų ir kai geriamasis vanduo tiekiamas ne iš požeminio vandens gręžinio, o iš kito individualaus apsirūpinimo geriamuoju vandeniu šaltinio, pavyzdžiui, šachtinio šulinio.

Minimali geriamojo vandens saugos ir kokybės tyrimų apimtis nustatyta Lietuvos higienos normos HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ 39 punkte. Atliekant šulinių ir versmių vandens saugos ir kokybės tyrimus turi būti nustatytas žarninių lazdelių skaičius, žarninių enterokokų skaičius, nitratų, nitritų, amoniako kiekis, permanganato indeksas, savitasis elektrinis laidis. Geriamo vandens kokybės rodiklius reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai”.

Pagrindinis nitratų ir nitritų šaltinis požeminiame vandenyje yra tarša organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, skystos ir kietos atliekos. Neigiamas nitratų poveikis žmogui dažniausiai atsiranda vykstant redukcijos reakcijoms, kai nitratai redukuojami į nitritus. Didesni nitratų ir nitritų kiekiai ypač pavojingi nėščioms moterims ir kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus, nes jų organizme nepakanka nitratus skaidančio fermento. Vanduo, kuriame padidintas  nitratų ir nitritų kiekis neturės specifinio skonio, kvapo ar spalvos.

Padidintas amonio kiekis gali perspėti apie padidintą bakteriologinį užterštumą ar puvimo procesus.

Permanganato indeksas parodo bendrą užterštumą organinės kilmės teršalais. Didelis organinių medžiagų kiekis pirmiausia pablogina fizines vandens savybes – jis tampa drumstesnis, atsiranda gelsvai rudas atspalvis ir salstelėjęs skonis. Permanganato indekso didėjimas gali būti taršos iš aplinkos prielaida.

Savitasis elektros laidis parodo bendrą įvairių neorganinės kilmės druskų kiekį. Chemiškai grynas vanduo elektros srovės nepraleidžia. Laidumą suteikia vandenyje ištirpusių druskų jonai. Didelis vandens druskingumas leidžia spręsti apie tam tikras vandens savybes – druskingumą, kietumą. Kietas vanduo sveikatai nekenksmingas. Gerdami kietesnį vandenį, žmonės mažiau serga širdies ligomis, hipertonija nei vartodami minkštą vandenį. Neįrodyta, kad kietas vanduo sukelia akmenligę. Tačiau per didelis vandens kietumas nepageidautinas tiek pramonėje, tiek ir namų ūkyje. Kietame vandenyje blogiau verda daržovės, blogiau užsipliko arbata ir žymiai daugiau sunaudojama muilo prausiantis ir skalbiant.

Žarninių lazdelių skaičius, žarninių enterokokų skaičius – perspėja apie mikrobiologinį vandens užterštumą. Vienas iš paprasčiausių ir pakankamai patikimų vandens valymo būdų nuo mikrobiologinės taršos yra virinimas. Praėjus 5 min. nuo vandens užvirimo, žūva visi patogeniniai mikroorganizmai ir virusai.

NVSC išvada išduodama, tik jei pateikti visi reikalingų tyrimų protokolai ir visi vandens kokybės tyrimų rezultatų atitinka visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Kauno departamento specialistai primena, jog požeminio vandens gavybos gręžinį galima naudoti tik turint Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotą Žemės gelmių registro nuostatuose nustatyta tvarka Žemės gelmių registre užregistruotą gręžinio pasą.