Geriau mažoji renovacija sutvarkant daugiau namų, negu brangiai kainuojanti kvartalinė
Šiuo metu parama suteikiama tik vykdant kompleksinę ar kvartalinę renovaciją, kai atnaujinami ne tik daugiabučiai gyvenamieji namai, išgražinant jų fasadus, bet ir toje teritorijoje esantys viešosios paskirties pastatai, sutvarkomi kiemai, gatvės, šaligatviai. Nepaisant šių privalumų, pasisakau už paramos suteikimą vadinamai mažajai daugiabučių renovacijai, kai sutvarkomos tik šilumos inžinerinės sistemos, subalansuojamas šilumos paskirstymas. Manau, kad šiandien tai yra svarbiausia daugelio daugiabučių namų gyventojams. Langus dauguma gyventojų jau yra pasikeitę ar įsistiklinę balkonus. Nemažos dalies renovuotinų namų fasadų ir stogų šiluminė varža užtikrina C klasės, kurią būtina pasiekti, kaip renovacijos rezultatą reikalavimus. O jei ir neatitinka, fasado, stogų ir langų atnaujinimas – jau antrinis etapas, užtikrinantis ne tik šiluminės izoliacijos, bet ir komforto sąlygas. Komfortas ir atnaujinto pastato estetika tikrai nėra blogai, tačiau šilumos sistemos atnaujinimas žymiai labiau užtikrintų racionalų šilumos paskirstymą ir dar geresnes komforto sąlygas,o pirmiausiai gyventojams garantuotų mažesnes sąskaitas už šildymą ir sumažintų į aplinką patenkančio CO2 kiekį.
Ir kas dar svarbu, tai žymiai pigesnis variantas, kartu užtikrinantis ir socialinį teisingumą, nes paramos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimui lėšos akivaizdu yra ribotos, ir, vykdant kompleksinę ar kvartalinę renovaciją, jų visiems renovuotiniems pastatams iki 2020 metų tikrai nepakaks.Tokias mintis išsakiau ir praėjusią savaitę Seime vykusioje tarptautinėje energetikos konferencijoje.
Suprantu, kad labai gražu matyti atnaujintus kvartalus. Ryškiausiai tai pastebiu savo gimtuosiuose Druskininkuose. Miela paganyti akis ir pasigrožėti estetiškai atsinaujinusiais daugiabučių kvartalais, juo labiau žinant ir ten gyvenančių gyventojų pagerėjusias gyvenimo sąlygas. Tik, pasinagrinėjus visus atvejus, kyla klausimas ar visada reikalinga kompleksinė renovacija. Ir svarbiausia ar visais atvejais jai ir tik tokia renovacijai turi būti suteikta parama? Juo labiau, kad už komforto sąlygas galbūt vertėtų susimokėti patiems, o ne visų mūsų sąskaita. Kaip ir minėjau, finansiniai ištekliai tokiai paramai yra labai ribota. O Lietuvoje renovuotinų pastatų – apie 20 tūkstančių. Taigi paramą gaus tik mažuma. Tie, kam labiausiai reikia ir labiausiai renovuotinos sritys, kaip taisyklė pasiliks už borto. Juk per pastaruosius kelerius metus vykdant ambicingus Aplinkos ministerijos tikslus per metus atnaujinama vos po 500 daugiabučių gyvenamųjų namų. Šiuo metu Lietuvoje renovuota apie 1,8 tūkstančių daugiabučių gyvenamųjų namų. Tai sveikintina, bet žiūrėkim toliau į priekį ir mąstykim plačiau.
Juo labiau, kai patys, ypač renovacijos nesulaukiantys ir nuo nesubalansuotų šildymo sistemų kenčiantys ir už prastas komforto sąlygas per dideles sąskaitas mokantys regionų, gyventojai, pasisako už mažąją renovaciją, atkreipdami dėmesį, kad gavę paramą šilumos sistemai susitvarkyti, fasadus jau gali atsinaujinti ir už savas lėšas. Tai akivaizdu daug pigiau ir paprasčiau. Gal bus ne taip gražu, mažiaublizgesio, bet juk ne tai svarbiausia. Ir nors, kaip teigia ekspertai, kompleksinė renovacija padėtų sutaupyti apie 40 proc. lėšų, tačiau įvertinkim ir tokios investicijos atsiperkamumą, kaip vieną iš sąlygų finansinei paramai gauti. O jis tokios renovacijos atveju dažniausiai siekia daugiau, kaip 40 metų. Atlikus mažąją renovaciją sutaupoma apie 25 proc., bet ši renovacija atsiperka per penkerius metus ar net per trumpesnį laiką. Pasveriant argumentus, klausimų koks kelias racionalesnis, pigesnis, labiausiai sutaupantis ir socialiai teisingesnis, tikrai nekyla. Visapusiški privalumai – mažosios renovacijos naudai. Tai ir aplinkai draugiškiausias kelias. Juo labiau, kad sutvarkius šildymo sistemas ir subalansavus šilumos paskirstymą pagerėja ne tik komforto sąlygos, bet ženkliausiai sumažėja sąskaitos už šildymą. Todėl kartu su kolega Virgilijumi Poderiu registruosime pataisą dėl galimybės suteikti valstybės paramą daugiabučiams gyvenamiesiems namams ir tais atvejais, kai gyventojai pasirenka tik šilumos punktų atnaujinimą.Tai bus ženkli paskata atsinaujinti. Nes šiuo metu tokios galimybės jie neturi.
Kai kylančios kainos vis labiau verčia žmogų rinktis maistą ar apmokėtą sąskaitą už šildymą, ir smulkus namo patobulinimas gali padėti jo gyventojams ženkliai sutaupyti.
Virginija Vingrienė, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė
Užs. Nr. VV-20
