Gimdos kaklelio vėžys gali būti nustatytas labai anksti
Daugiau nei pusė milijono gimdos kaklelio citopatologinių tyrimų per 15 metų įvertinta Valstybiniame patologijos centre. Mikroskopu kasdien peržiūrima milijonai ląstelių, stengiantis aptikti pakitusias ir keliančias grėsmę moters sveikatai. Didžioji moterų dalis lieka ramios iki kitos patikros – 90 procentų profilaktiškai tiriamų tepinėlių pakitimų nenustatoma. Likusi dalis moterų taip pat turėtų džiaugtis sprendimu laiku pasitikrinti – nustačius ikivėžines ląsteles, kelią grėsmingai ligai galima sėkmingai užkirsti. Nežinia, koks būtų jų likimas, jei ne paprastas, visai neskausmingas citopatologinis tyrimas, dar vadinamas PAP testu.
Centro duomenimis, 3 procentams visų profilaktiškai tirtų moterų nustatomi ikivėžiniai gimdos kaklelio pokyčiai (LSIL, HSIL), dar 3 procentams atvejų PAP testo rezultatai įvertinami kaip ASC arba AGC – tai reiškia, kad citologinio tyrimo metu rastos nenustatytos reikšmės ląstelės ir reikalingi papildomi arba dažnesni pakartotini tyrimai. Esant neaiškumams, atliekami tolimesni tikslinantys tyrimai: Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) nustatymas, imunocitocheminis tyrimas, parodantis įvykusį piktybinį ŽPV poveikį gimdos kaklelio ląstelėms ar gimdos kaklelio biopsija.
2-3 procentai Centre gautų tirti tepinėlių netinka vertinimui. Dažniausiai regėjimo lauką užgožia kraujas, leukocitai ar gleivės. Tepinėlis neinformatyvus ir kai jame yra nepakankamas kiekis gimdos kaklelio plokščiojo epitelio ląstelių. Gavus tokį atsakymą, tyrimą būtina kartoti. Pakartotinį gimdos kaklelio mėginį rekomenduojama imti ne anksčiau kaip po 4 mėnesių, nes per anksti paimtas pakartotinis ėminys gali būti klaidingai neigiamas, tai reiškia, kad ligos užuomazgos gali likti nepastebėtos.
Gimdos kaklelio vėžys, skirtingai nei daugelio kitų organų, yra nuspėjamas. Reguliariai atliekant PAP testą, jo galima išvengti. Šį teiginį turėtų įsidėmėti kiekviena moteris, mylinti savo šeimą ir gyvenimą. Reikia labai nedaug – reguliariai atlikti PAP testą. Juolab, kad sąlygos ir galimybės Lietuvoje tą atlikti yra puikios. Visoms 25-60 metų moterims kartą per trejus metus nemokamai atliekamas Valstybės finansuojamas PAP testas. Jos turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris paaiškins sąlygas ir paims mėginį citologiniam PAP tyrimui. Kita alternatyva programiniam PAP testui – skystųjų terpių PAP tyrimas. Jis kol kas nėra finansuojamas Valstybinės programos. Tiek reguliariai atliekamas įprastinis PAP testas, tiek skystosios terpės citologinis gimdos kaklelio tyrimas padeda nustatyti ikivėžinius ląstelių pakitimus ir gali padėti išvengti gimdos kaklelio vėžio. Šie metodai skiriasi mėginio paruošimo technika, rezultatyvumu ir papildomų tyrimų galimybėmis. Citologinį tyrimą atliekant skystų terpių metodu iki 10 kartų sumažinamas netinkamų tirti tepinėlių skaičius. Kitas svarbus privalumas atliekant citologinį testą iš skystos terpės, jog iš tos pačios medžiagos galima atlikti papildomus testus: nustatyti žmogaus papilomos virusą, lytiškai plintančias infekcines ligas, atlikti imunocitocheminį onkogeninės transformacijos tyrimą.
