Gimtajame Ignalinos krašte dar kartą prisimintas pasaulyje garsus kūrėjas
Spalio 10 dieną Ignalinos krašto muziejuje atidaryta kraštiečio, pasaulyje žinomo aktoriaus, režisieriaus, teatro novatoriaus Giedriaus Mackevičiaus gyvenimą ir kūrybą pristatanti tarptautinė paroda „Giedrius Mackevičius (1945-2008) ir jo Teatras“. Šis garsus žmogus savo gimtajame krašte ir apskritai Lietuvoje nebuvo plačiai žinomas. Garbingai pristatyti jo nuopelnus padėjo projektas „Lietuvos pantomima po 50 metų“. Ekspozicija parengta iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, Maskvos plastinės dramos teatrų rinkinių, G. Mackevičiaus šeimos, aktorių ir bendraminčių archyvų.
Pirmasis šio projekto renginys įvyko šių metų gegužės mėnesį. Tuomet ant Dūkšto mokyklos, kurią G. Mackevičius baigė 1961 metais, sienos iškilmingai atidengta atminimo lenta, aplankytas kūrėjo kapas Grybėnų kaimo kapinaitėse. Daugybė projekto renginių vyko ir Vilniuje. Šiuos metus galima pavadinti atmestojo sūnaus sugrąžinimo į tėvynę metais. Pirmąkart Lietuvoje taip plačiai ir išsamiai pristatomas kūrėjas, pastatęs 64 scenos kūrinius: plastinės dramos spektaklius, baletus, dramos ir mono spektaklius. Tarsi iš naujo atrandamas lietuvių menininkas, patekęs į garbingiausias pasaulio teatro enciklopedijas, išugdęs didelį būrį aktorių, šiandien pasaulinio garso režisierių, propaguojančių G. Mackevičiaus sukurtą plastinės dramos metodą visame pasaulyje.
Parodą pristačiusi projekto vadovė, žurnalistė, fotomenininkė ir dramaturgė Liucija Armonaitė, džiaugėsi jau įvykusiais renginiais, dėkojo Ignalinos rajono savivaldybei, Dūkšto ir Grybėnų žmonėms už supratimą ir pagalbą įamžinant Giedriaus Mackevičiaus atminimą. Juk šiame krašte jis gimė, augo, baigė mokyklą, čia mėgdavo vasaroti, be galo mylėjo gamtą, kuri jam atrodė išskirtinė. Jis sakydavo, kad čia „kiekvienoj pušy dievas sėdi“.
Parodos pristatyme kalbėjusi kūrėjo sesuo Gražina Mackevičiūtė-Rėgalienė brolį apibūdino kaip begalinio gerumo, jautrumo ir nuoširdumo žmogų, tiesiog dievinusį savo teatrą, gerbusį ir globojusį aktorius. Jų motina Emilija dirbo mokytoja. Beveik dešimtmetį keliavo po įvairias mokyklas, kol galiausiai įsikūrė Dūkšte. Čia Giedrius ir Gražina baigė mokyklą. Nors labai svajojo tapti aktoriumi, mamos paskatintas įstojo į studijuoti chemijos. Labai greitai jis tapo pantomimos trupės aktoriumi ir geriausiu Pabaltijo mimu. Po Kalantos susideginimo dalyvavo jaunimo laisvės judėjime ir tapo „pažymėtuoju“. Tuomet kaip stovi išvažiavo Į Maskvą, dirbo kroviku, įstojo į garsųjį teatro institutą (GITIS), jį baigė raudonu diplomu ir subūrė saviveiklinį teatro kolektyvą, kuris vėliau tapo profesionaliu teatru. Taip prasidėjo jo turtingas kūrybinis kelias…
„Giedrius Mackevičius – ne Lietuvos, net ne Europos. Tai pasaulinio lygio režisierius. Jo kūryba – avangardinis proveržis į teatro ateitį.“,- rašo teatro istorikas dr. Anatolijus Prochovas. Parodoje eksponuojamos žymiausių jo spektaklių nuotraukos. Kai kurias jų galima vadinti meno kūriniais, atskleidžiančiais plastinės išraiškos grožį.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę G. Mackevičius bando grįžti į tėvynę, nori surinkti plastinės dramos aktorių kursą, tačiau pritarimo ir palaikymo nesulaukia. Tuomet, kaip sakė sesuo, pasijunta antrąkart atstumtas, svetimas, nesuprastas. Tada sesuo pamato brolį verkiantį. Paskutinėmis savo gyvenimo dienomis brolis sesei vis kartoja, kad jaučiasi laimingas.
Renginyje dalyvavęs Giedriaus klasiokas Romas Bareika pasakojo apie judviejų vaikystę, kai kartu žaisdavo tinklinį, grojo mokyklos orkestrėlyje, šoko ansamblyje, vaidino. „Giedrius atrodė toks kaip ir visi, tačiau jis kažką turėjo. Man, mokyklos padaužai, padėjo mokytis ir sužadino norą atskleisti savo gerąsias savybes“,– sakė R. Bareika.
Ignalinos kultūros ir sporto centro režisierė Jolanta Narbutaitienė prisiminė, kaip būdama studentė 1985 m. Klaipėdos žvejų rūmuose matė vieną G. Mackevičiaus spektaklį. Taigi pati prie jo kūrybos prisilietė tik tokiu būdu, tačiau ji sakė inicijuosianti G. Mackevičiaus vardo prizą, kuris būtų teikiamas Ignalinoje organizuojamų teatrų festivalių dalyviams. J. Narbutaitienė dėkojo projekto vadovei Liucijai Armonaitei už jos pastangas ir nuveiktus darbus bei dėkojo už galimybę IKI teatro jaunuoliams dalyvauti Vilniuje vykusiose meninėse projekto veiklose.
Projekto vadovei taip pat dėkojo savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis, Kazitiškio seniūnas Drąsutis Jelinskas, Grybėnų kaimo bendruomenės atstovė Dalia Koršun. „Mus sujaudino įdomi ir garbinga šio žmogaus gyvenimo istorija, nors ir kelianti apgailestavimą dėl to, kad kartais per vėlai atrandame, įvertiname, pagerbiame didžius kūrėjus…“,– sakė savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis.
Lina Kovalevskienė, Ignalinos rajono savivaldybė
