Globali visuomenės sveikatos problema – vaikų antsvoris ir nutukimas
Vaikų antsvoris ir nutukimas yra vienas rimčiausių sveikatos iššūkių XXI amžiuje. Kas penktas vaikas Europoje turi antsvorio ir šis skaičius kasmet auga. Antsvoris, nutukimas bei kitos susijusios ligos yra išvengiamos, todėl vaikystėje atliekami prevenciniai veiksmai turi reikšmingos įtakos geresnei fizinei bei psichinei sveikatai vėlesniame amžiuje.
Labiau tikėtina, jog vaikai, turintys antsvorį ar nutukimą, išliks nutukę ir vyresniame amžiuje. Taip pat jiems didesnė tikimybė sirgti cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis. Per didelį kūno svorį turinčių vaikų psichinė sveikata yra prastesnė, jiems labiau būdinga žema savivertė, atskirties jausmas, liūdesys, depresija bei stresas. Šie vaikai dažniau patiria patyčias, yra diskriminuojami bendraamžių.
Vienos dažniausių priežasčių lemiančių per didelį vaikų kūno svorį yra mažas fizinis aktyvumas, netinkami valgymo įpročiai ar genetiniai faktoriai, labai retais atvejais – hormonų disbalansas. Tačiau esminė vaikų antsvorio ir nutukimo priežastis – suvartotų ir išeikvotų kalorijų skirtumas. Padidėjusią riziką turi vaikai, kurių šeimos nariai turi antsvorį ir/ar yra nutukę. Netinkami šeimos gyvensenos įpročiai (sveikatai nepalankus maitinimasis ir fizinio aktyvumo stoka) lemia per didelį vaikų kūno svorį. Dėl šios priežasties labai svarbu formuoti tinkamus gyvensenos įpročius ir rodyti pavyzdį vaikams.
2016 m. atliktas mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas nustatė, kad tik 43,8 proc. Tauragės rajono vaikų valgo pusryčius. Nevalgydami pusryčių, trūkstamą kalorijų kiekį kompensuoja dienos eigoje valgydami riebų maistą, saldumynus bei gerdami saldintus gaiviuosius gėrimus. Tokiu būdu gaunama daug „tuščių“ kalorijų, kurios neturi naudingų mikroelementų ir virsta riebalais.
Taip pat labai svarbu išsiaiškinti, ar vaiko nekamuoja emocinis alkis ir valgymas, dažni persivalgymai. Jų priežastis gali būti neigiamų emocijų slopinimo būdas, tuštumos jausmo užpildymas.
Patarimai tėvams, kaip gerinti savo ir vaikų savijautą ir siekti geresnės sveikatos:
- Maitinimasis. Vartokite daugiau vaisių ir daržovių, mažiau saldumynų ir saldintų gėrimų. Keliaukite kartu su vaikais į parduotuvę, mokykite, kokius maisto produktus geriausiai pasirinkti, vaikus įtraukite į maisto gamybos procesą. Vadovaukitės trimis pagrindiniais sveikos mitybos principais: saikingumu, įvairumu ir subalansuotumu bei svarbu laikytis režimo.
- Fizinis aktyvumas. Suteikite galimybę vaikams būti aktyviems mažiausiai 60 min. per dieną. Kartu su vaikais leiskite laisvalaikį aktyviai. Vaikai iš pradžių gali neįsitraukti į veiklas, tačiau būkite kantrūs ir vaikų susidomėjimas ilgainiui atsiras. Labai svarbu vaikų neversti judėti per prievartą.
- Miegas. Kokybiškas ir reguliarus miegas yra kelias į gerą savijautą. Kelkitės ir eikite miegoti panašiu laiku kasdien, nepriklausomai nuo to, ar tai darbo diena, ar laisvadienis.
- Streso valdymas. Lėtinis stresas gali būti didėjančio kūno svorio priežastis. Padėkite vaikams susitvarkyti su patiriamu stresu, kalbėkitės apie problemas, padėkite jiems rasti būdus, padedančius atsipalaiduoti, kartu užsiimkite fizine arba kitomis mėgstamomis veiklomis.
- Ekrano laikas. Apribokite vaikams naudojimąsi kompiuteriu, išmaniaisiais telefonais, televizoriumi valgymo metu ir likus 1 – 2 valandoms iki miego.
Šie gyvensenos įpročiai tarpusavyje labai susiję. Nepakanka puoselėti tik vieną iš jų, pav., vien sveikai maitinantis, o laisvalaikį leisti prie TV ekrano ir miegoti kasdien mažiau nei šešias valandas. Siekdami geresnės sveikatos turime rūpintis visais gyvensenos elementais ir kasdien vadovautis trimis pagrindiniais principais: saikingumu, įvairumu ir subalansuotumu.