Globaliojo švietimo koncepcijos rezoliucijai jaunimas sako – TAIP!

Globalusis švietimas – mokymo ir mokymosi procesas, kuriuo norima įgalinti žmogų sąmoningai reflektuoti pasaulyje vykstančias realijas, ugdyti supratimą apie visuotinius (kultūrinius, ekonominius, politinius, aplinkos apsaugos) procesus, suvokti ir kasdieniniame gyvenime praktiškai taikyti bendražmogiškuosius vertybinius aspektus: lygybę, socialinį teisingumą, žmogaus teises, demokratijos principus, toleranciją, pagarbą kitokybei ir t.t.

Suprantant globaliojo švietimo svarbą asmenybės raidai, požiūrio formavimuisi bei akiračio plėtrai, LVJC iniciavo ir su ekspertų darbo grupe parengė Globaliojo švietimo koncepcijos projektą, kurio tikslai – Lietuvoje legitimuoti globaliojo švietimo sampratą, sudaryti prielaidas nuosekliai GŠ integracijai į švietimo sistemą ir pastoviam jos tobulinimui bei suderinamumui su kitomis šalyje vykdomomis politikomis.

Siekiant informuoti jaunimą apie globalųjį švietimą ir išgirsti pastarųjų poziciją minimos temos atžvilgiu, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras vykdė JRD (Jaunimo reikalų departamentas) prie SADM (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) finansuotą projektą „Globalusis švietimas užsienio lietuvių akimis“. Projekto metu buvo organizuojama kūrybinė sesija, kurioje parengta rezoliucija „Dėl globaliojo švietimo koncepcijos įgyvendinimo“, kuri teikiama Užsienio reikalų ir Švietimo ir mokslo ministerijų atstovams. Rezoliucija buvo pristatyta jaunimo forumo „Globalusis švietimas: nuo sampratos iki veiksmų” metu, kur didžiausių Lietuvos ir užsienio lietuvių jaunimo organizacijų atstovai aptarė Globaliojo švietimo koncepcijos projektą. Forume dalyvavusios organizacijos išreiškė pritarimą Globaliojo švietimo koncepcijos sumanymui ir norą aktyviau prisidėti jį įgyvendinant.

Kodėl JNVO siekia dalyvauti lavinant visuomenės sąmoningumą su globaliuoju švietimu susijusiomis temomis, kalbamės su jaunimo organizacijų atstovais: Akvile Burneikaite – LMS (Lietuvos moksleivių sąjunga) prezidente, Ieva Davydenko – PLJS (Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga) vadove, Mantu Zakarka – LiJOT (Lietuvos jaunimo organizacijų taryba) prezidentu.

• Koks jaunimo požiūris į GŠ?

Akvilė – Nors visuomenė yra įpratusi jauną žmogų matyti kaip savanaudišką asmenybę, vis dažniau jaunimas įsitraukia į aktyvią pilietinę veiklą, priešinasi nelygybei, socialinei diskriminacijai, stiprina solidarumą, pagarbą žmogaus teisėms. Dalyvaudami įvairiose akcijose, iniciatyvose moksleiviai, patys to nesuvokdami, tampa globaliojo švietimo dalyviais. Į globalųjį švietimą yra įsitraukusi didelė dalis jaunimo, taip jie kuria ne tik pridėtinę vertę visuomenei, bet ir tobulėja – tampa savarankiškesni, įgyja bendrąsias kompetencijas.

Ieva – Džiugus jaunimo požiūris į GŠ. Malonu, kad ne tik vietinėmis problemomis domimės, bet dar ir šviečiamės bei veikiame pasauliniame kontekste.

Mantas – Vyrauja teigiamas jaunimo požiūris į globalųjį švietimą. Jaunoji karta yra atviresnė pasaulio naujovėms, mąsto plačiau, puikiai supranta globalizacijos procesus ir yra pasiryžusi imtis iniciatyvos dėl sklandžios GŠ integracijos į švietimo sistemą.

• Ko JNVO siekia, pasirašydamos rezoliuciją dėl GŠ koncepcijos įgyvendinimo?

Akvilė – Jaunimo nevyriausybinės organizacijos, pasirašydamos rezoliuciją dėl Globaliojo švietimo koncepcijos įgyvendinimo, siekia atkreipti visuomenės dėmesį į problemos aktualumą, informuoti apie esamą padėtį, grėsmes, galimus pokyčius, jų naudą žmogui ir visuomenei, bei įtraukti dar daugiau jaunimo į GŠ įgyvendinimo procesus.

Ieva – JNVO trokšta dalintis gerąja patirtimi bei daryti įtaką priimamiems sprendimams savo kompetencijų rėmuose.

Mantas – Jaunimo nevyriausybinės organizacijos nori parodyti aiškią poziciją dėl GŠ svarbos tiek vaikams bei jaunimui, tiek bendram visuomenės sąmoningumo ugdymui. GŠ koncepcijos rezoliucija – tai aiškus pareiškimas, kad MUMS VISIEMS to reikia.

• Kodėl reikia įtraukti JNVO kuriant ir įgyvendinant GŠ strategiją? Kaip JNVO galėtų įtakoti nuoseklią informacijos sklaidą apie GŠ?

Akvilė – Jaunimo nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas į globaliojo švietimo strategijos įgyvendinimą yra svarbus, nes tiek globalusis švietimas, tiek NVO sektorius yra panašūs savo išsikeltais tikslais ir uždaviniais. Abu siekia sukurti aktyvų mokymosi procesą, kurio pagrindą sudaro žmogaus teisių diegimas, bendruomeniškumo vertybių, pilietiškumo, asmeninių įgūdžių, gebėjimų tobulinimas, bendrųjų kompetencijų įgijimas ir pan. Todėl globaliojo švietimo naujienos yra aktualios jaunimo nevyriausybinėms organizacijoms, kurios siekia užtikrinti reguliarią informacijos sklaidą visuomenei.

Ieva – JNVO savo veikla kaupia išskirtinę tarpkultūrinę patirtį ir kompetencijas, taip išsiskirdama iš kitų švietimo tiekėjų GŠ srityje. Nuosekliai ir betarpiškai bendradarbiaujame su GŠ gavėjais, konsultuojame GŠ vykdytojus.

Mantas – JNVO – naujovių nešėjos ir liberalių, demokratiškų vertybių puoselėtojos. Jaunimo nevyriausybinės organizacijos vykdo daugybę pilietinių akcijų ir iniciatyvų, prisideda prie svarbių nacionalinių ir tarptautinių projektų įgyvendinimo, yra sukūrę platformą, kuri aktyviai veikia ir informuoja visuomenę vystomojo bendradarbiavimo ir kitais aktualiais klausimais. Globaliojo švietimo koncepcijos įgyvendinimas jau dabar yra vienas iš JNVO pagrindinių darbų ir tikslų.

• Kodėl verta, sprendžiant globaliojo švietimo problemas Lietuvoje, pasitelkti užsienio lietuvių jaunimo organizacijų veikimo patirtį?

Akvilė – Sprendžiant globaliojo švietimo problemas Lietuvoje verta atkreipti dėmesį užsienio lietuvių jaunimo organizacijų veikimo patirtį, kadangi svetur daugiau dėmesio skiriama globaliajam švietimui, jiems tai nėra naujiena, priešingai negu mums. Užsienio lietuvių jaunimo organizacijos supranta mūsų papročius bei įsitikinimus, turi patirties globaliojo švietimo įdiegime bei žino, supranta, kaip veikia nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje.

Ieva – Kuo daugiau jei ne arklu ariama žemė? Užsienio lietuvių jaunimo organizacijos veikia globalaus švietimo terpėje ir tuo viskas pasakyta.

Mantas – Užsienio lietuvių jaunimo organizacijos atstovauja mūsų jaunų tautiečių, gyvenančių svetur, interesus. Jos aktyviai veikia tarptautinėje erdvėje, gali pasidalinti gerąja tų valstybių GŠ integracijos į švietimo sistemą patirtimi.

• Kokie iššūkiai laukia JNVO prisidedant prie GŠ koncepcijos įgyvendinimo?

Akvilė – JNVO prisidėjus prie GŠ koncepcijos įgyvendinimo, gali iškilti sunkumų dėl kompetentingų profesionalų stygiaus. Taip pat grėsmę kelia galimas veiklų pasikartojimas tarp organizacijų.

Ieva – Įgyvendinant GŠ valstybiniu mastu, JNVO prisiims didelį dalyvių srautą. Tam reikalinga JNVO materialinės bei metodinės bazės stiprinimas.

Mantas – Ne visos JNVO organizacijos yra tinkamai susipažinusios su GŠ, todėl reiks daug dirbti, ugdyti ir plėsti kompetencijas minimoje srityje, kad būtų galima užtikrinti kokybiškų paslaugų teikimą.

Globalusis švietimas – tai galimybė į visuotinas problemas pažvelgti giliau ir plačiau, išmokti tinkamai vertinti žmogaus teisių, darnaus vystymosi, taikos ir konfliktų prevencijos, pilietiškumo, multikultūralizmo, vystomojo bendradarbiavimo problematiką bei aktyviai ir sąmoningai įtakoti minimų klausimų sprendimą. Globaliojo švietimo koncepcijos įgyvendinimas Lietuvoje suteiktų vaikams ir jaunimui informacinę paskatą augti atsakingomis asmenybėmis, kurios ne tik žino, suvokia, bet ir įtakoja globaliąją politiką. GŠ koncepcijos rezoliucijos tikslas – išsakyti pritariančią jaunimo poziciją dėl teisėtos globaliojo švietimo integracijos į formalųjį ir neformalųjį švietimą Lietuvoje, priimant iššūkius vardan atviresnės, pamatinėmis žmogaus vertybėmis besivadovaujančios visuomenės, kuriai nėra svetima pasaulio piliečių tapatybė.