Graužikai namų aplinkoje – nelaukiami
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad vėstant orams bei mažėjant maisto atsargoms gamtoje, graužikai ims plūsti į namus, butus, sodus, sodybas. Šie neprašyti įnamiai naudojasi sukauptomis maisto atsargomis, gadina materialines vertybes, teršia aplinką, platina gyventojų sveikatai pavojingus ligų sukėlėjus, o jų krebždėjimas, šnarėjimas ir cypsėjimas naktimis neleidžia ramiai ilsėtis.
Daugiausiai nemalonumų galima tikėtis iš laukinių graužikų, kurie platina žmonėms pavojingas ligas. Pasaulyje registruojamos 35 ligos, kurias platina pelės ir žiurkės. Šios ligos žmogui gali būti tiesiogiai perduotos liečiant graužikus, kontaktuojant su jų seilėmis, šlapimu, išmatomis, įkandus ar įdrėskus graužikams (jersiniozė, leptospirozė, pseudotuberkuliozė, žiurkių įkandimo liga, Hanta virusų sukeltos infekcijos, hemoraginė karštinė su inkstų sindromu, Omsko hemoraginė karštinė, Lasa karštinė, limfocitinis choriomeningitas, maras, salmoneliozė, tuliaremija, Pietų Amerikos arenovirusinė infekcija ir kt.) Netiesiogai graužikų platinamos ligos gali būti perduotos per erkes, blusas, uodus ir kitus nariuotakojus, kurie maitinosi infekuotų graužikų krauju ar jų išskyromis (erkinis encefalitas, Laimo liga, riketsiozė, babeziozė, erlichiozė, leišmaniozė, dėmėtoji šiltinė, himenolepidozė ir kt.).
Lietuvoje graužikų platinamų ligų grupėje daugiausiai registruojama jersiniozės atvejų. Jersiniozė – žarnyno užkrečiamoji liga, kuri pasireiškia galvos, raumenų, sąnarių skausmais, atsiranda silpnumas, karščiavimas iki 38 – 39°C, ligonį pykina, jis vemia, gali gausiai viduriuoti, kartais su kraujo priemaiša, vargina dešinės pilvo pusės skausmai, neretai atsiranda simetrinis liemens ir galūnių bėrimas. Ligos sukėlėjai jersinijos yra atsparios šalčiui, ilgai išgyvena ir dauginasi ant daržovių bei vaisių, laikomų vėsiuose rūsiuose, saugyklose ir šaldytuvuose. Šia liga galima užsikrėsti per sukėlėjais užterštas daržoves, užterštus vaisius, vandenį, mėsą, paukštieną, nevirintą pieną, geriant atvirų telkinių vandenį. Kai kurių literatūros šaltinių teigimu, iki 20 proc. tirtų mėsos, 12 proc. daržovių ir 6 proc. paruoštų maisto produktų užteršti šios ligos sukėlėjais. Nustatyta, kad jersinijos sugeba daugintis net šaldytuve laikomuose maisto produktuose.
Pastarąjį penkmetį daugiausiai jersiniozės atvejų nustatyta 2011 m. – šia graužikų platinama liga sirgo 350 Lietuvos gyventojų. Pernai ši liga diagnozuota 127-iems šalies gyventojams. Daugiausia (78 proc.) sirgusiųjų – vaikai iki 3 m. amžiaus. Jersinioze daugiau sirgo miesto gyventojai bei dažniau vyrai nei moterys. Minėta liga daugiausia sirgo Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno apskričių gyventojai. Kitos tiesiogiai graužikų platinamos ligos Lietuvoje registruojamos retai – pavieniai atvejai per metus. Pernai leptospiroze susirgo 18 šalies gyventojų, tuliaremija – 2, o kitų tiesiogiai graužikų platinamų ligų neregistruota dešimtmečiais.
Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Rima Gabrielaitė pataria, kaip išvengti graužikų invazijos:
Nepalikite graužikams maisto. Nepalikite lauke naminių gyvūnų maisto atviruose induose; gyvūnų maistą laikykite sandariai uždarytą; maisto atliekas laikykite šiukšliadėžėse su dangčiu; maisto produktus (kruopas, miltus, duoną ir kt.) laikykite uždarose talpose, graužikams nepasiekiamose vietose.
Neleiskite graužikams pakliūti į būstą. Plyšius ir angas, esančias pastatų pamatuose, užkiškite plienine viela ar užcementuokite; apjuoskite namo pamatus skarda; aplink pastatą išdėliokite spąstus.
Neleiskite graužikams įsikurti jūsų kieme. Nelaikykite kieme nereikalingų daiktų, kad graužikai neįsikurtų juose savo būsto; šiukšlių konteinerius visada laikykite sandariai uždarytus; išdėliokite spąstus aplink pagalbinius pastatus.
Kadangi pelės ir žiurkės aktyvios ištisus metus, reikėtų periodiškai patikrinti tiek gyvenamas, tiek negyvenamas patalpas, ir aptikus graužikų invazijos pėdsakų, imtis visų priemonių nemalonioms pasekmėms išvengti: naikinti graužikus, išmesti graužikų ir kitų kenkėjų apgadintus maisto produktus, valyti ir dezinfekuoti graužikų išskyromis užterštą aplinką ir kt. Tai pat būtina reguliariai perrinkti ir išmesti supuvusias daržoves ir vaisius – pūvant vaisiams ir daržovėms, ant jų esančios graužikų išskiriami sukėlėjai intensyviai dauginasi.
Kova su graužikais yra neatskiriama užkrečiamųjų ligų profilaktikos dalis.
Graužikus būtina nuolatos ir laiku naikinti, kad užtikrintume maisto produktų apsaugą, išvengtume neigiamo psichologinio poveikio, materialinių nuostolių, ir svarbiausia – užkirstume kelią užkrečiamosioms ligoms plisti. Tai ypač aktualu maisto ruošimo įmonėms, nes galutinę produkcijos kokybę lemia ne vien technologiniai procesai, bet ir įmonės valdymo sistema, kurios viena sudedamųjų dalių – apsauga nuo graužikų ir kitų kenkėjų.
Masinį graužikų naikinimą šalyje atlieka kenkėjų kontrolės paslaugas teikiančios įmonės. Šių įmonių specialistai nustato kenkėjų rūšį, jų patekimo ir išplitimo galimybes, parenka atitinkamą graužikų naikinimo metodiką ir efektyvius, dažniausiai profesionalams skirtus, kenkėjų naikinimo preparatus.
