Gražus sugrįžimas
Lyg baltoji Ignalinos ežerų lelija – besišypsanti, lyg vėjas laisva ir žavinga Ignalinos krašto dukra, dabar Klaipėdoje gyvenanti ir kurianti menininkė Agnė Čepulytė, sugrįžo kartu su romantiška jūros gaudyklių paroda ir ignaliniečius lapkričio 8 d. pakvietė į krašto muziejų – jaukiai kartu pasibūti, apie kūrybą pasikalbėti, jos muzikos ir dainų paklausyti.
Ignalinoje Agnė baigė gimnaziją, muzikos mokyklą, dailės studiją. Studijos vadovė Nijolė Trinkūnienė ir gimnazijos dailės mokytoja Audronė Čeponienė, kaip ji pati sakė, buvo tos svarbiausios ją be proto žavėjusios, įkvėpusios ir gyvenimo kelią pasirinkti paskatinusios moterys.
Jauna, graži, kūrybinga, meile gyvenimui švytinti moteris pasakojo apie savo tapybą, rankdarbius, poeziją ir muziką. Tų meniškųjų veiklų tikrai daug. Turi ji ir savo asmeninę kūrybos erdvę, kurią ,,Laumžirgių pieva” vadina. O darbo vieta – Klaipėdos vaikų laisvalaikio centras, kur Agnė veda tapybos užsiėmimus.
Atvežtoje parodoje – 30 jūros gaudyklių, tiek, kiek pačiai autorei metų. Tai tarsi ir dovana sau. Kaip sakė kūrėja, jos gaudyklės kalba apie harmoniją, balansą, ieškojimą gyvenime aukso viduriuko. Dauguma iš jų turi širdeles – akmenukų, stikliukų pavidalu. Viskas surinkta jos rankomis bevaikštinėjant jūros pakrante. Kas kitiems yra tik bangų išskalautos šiukšlės, jai – tikri atradimai, jūros nugludinti, jos energija pakrauti akmenėliai, stikliukai, medžių, augalų liekanos, mažos kriauklytės, virstantys menišku dalyku. Autorė mano, kad ,,Tikrumo turime mokytis iš gamtos, gamtoje. Kas buvo surinkta prie jūros, virsta kažkuo gražesniu, tobulesniu. Kai susijungia dvasia, kūrybiškumas ir materija, tuomet ir įvyksta patys nuostabiausi dalykai.”.
Vasarą Agnė žadėjo į Ignaliną atvežti tapybos darbų parodą ,,Lemties šnabždesiai”. ,,Mano paveikslai – didelio formato drobės. Tai tarsi išreiškia norą labiau, plačiau dalintis meno šviesa. Aš esu tik įrankis Dievo rankose. Jis kuria per mane… „, – pasakojo menininkė. Ir išties, labai jautėsi tas jos iš Dievo gautas ir begalinę meilę, šviesą skleidžiantis kūrybiškumas. Agnei dainuojant ne vieno klausančiojo akyse sužibo ašaros – iš grožio, iš džiaugsmo, iš jautriai paliestos širdies…
Kraštietę šiltai pasveikino ir kūrybinės sėkmės, daugiau tokių meninių sugrįžimų į gimtinę linkėjo savivaldybės vicemeras Vaidotas Židanavičius. Jis sakė ir pats mėgstantis iš kelionių parsivežti energiją saugančių akmenėlių, o Agnės parodoje įžvelgęs ne tik pajūrio, bet ir Ignalinos dalelę.
,,Mokytojui nėra didesnės laimės ir džiaugsmo, kaip matyti šitaip pražydusį savo mokinį…”,– ašarų negalėjo sulaikyti Agnę sveikinusi Dailės studijos vadovė Nijolė Trinkūnienė. Ji prisiminė Agnės pirmuosius žingsnius Dailės studijoje ir kartu jau kolegiškai praleistą laiką Rozalimo plenere, šiltus vakarus ir pokalbius.
Dailės mokytoja Audronė Čeponienė taip pat negalėjo praleisti šio džiugaus vakaro. Sveikindama buvusią mokinę sakė, kad Agnė tarsi įgyvendino jos pačios svajones: ,,Džiugu matyti subrendusią kūrėją, gražią moterį, puikią mokytoją, svajonių gaudytoją. Linkiu, kad visos tavo svajonės išsipildytų”.
,,Kai dievas duoda, duoda daug. Ir fizinio ir dvasinio grožio, ir balso, ir kūrybos talento… „, – sakė už parodą ir puikų vakarą dėkojusi muziejaus direktorė dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė. Ji Agnei dovanojo Rojaus obuolių sulčių ir kvietė savo kūrybą pristatyti Muziejų nakties renginyje gegužės mėnesį.
