Gripo virusas į ligos patalą paguldo staiga
Susirgo ir kosti bei čiaudi kolegos ar šeimos nariai, o jūs tikitės neužsikrėsti? Ar žinote, kad čiaudint oras skrieja greičiau nei greitkeliu lekia automobiliai, todėl virusui jus pasivyti – vieni niekai? Sunkios ligos išvengti pavyks, jei esate pasiskiepiję nuo gripo. Nors sergamumas gripu ir peršalimo ligomis visoje Lietuvoje dabar auga, skiepytis dar nevėlu, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai.
Už skiepus nereikia mokėti
„Užsimerkti ir tyliai tikėtis, kad nesusirgsime, – naivu. Visuomenėje daug paplitusių mitų apie gripą ir skiepus – negalime leisti, kad neteisinga informacija klaidintų žmones. Kalbėti apie gripo pavojų ir skiepytis – niekada nevėlu. Prašome gydytojų visuomenei teikti tik mokslu pagrįstą informaciją apie gripą ir skiepus, o žmones – rūpintis savo sveikata ir laiku pasiskiepyti“, – ragina sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.
Kasmet nuo gripo Lietuvoje pasiskiepija tik apie 6–7 proc. visos populiacijos, tačiau medikai džiaugiasi, kad žmonių sąmoningumas auga – jie domisi, kaip išvengti gripo ir skuba pasiskiepyti.
„Svarbu, kad šeimos gydytojai nebūtų abejingi ir primintų, jog rizikos grupės asmenys savo poliklinikose nuo gripo gali pasiskiepyti nemokamai. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui, tačiau galima ir vėliau, nes gripo sezonas yra ilgas ir trunka net iki vėlyvo pavasario“, – aiškino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. Auksė Mickienė.
Gydytoja pastebėjo, kad daug pacientų net nežino, jog pasiskiepyti gali nemokamai: tai padaryti gali sergantieji lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais, kūdikio besilaukiančios moterys, 65 metų ir vyresni asmenys, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, socialinės globos ir slaugos įstaigose gyvenantys žmonės.
Specialistai primena, kad skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo sukeliamų komplikacijų: pavyzdžiui, pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Tad jei pasiskiepiję ir pasigausite virusą, rimtai sirgsite kur kas rečiau. Rekomenduojama skiepytis visiems, ypač tiems, kuriems gripo komplikacijos gali būti pavojingiausios.
Kuo gripas skiriasi nuo peršalimo?
Gripas – tai ūmi kvėpavimo takų infekcija, plintanti oru. Skirtingai nuo kitų virusinių kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų, todėl reikėtų nenumoti ranka, pajutus pirmuosius ligos požymius.
Anot prof. A. Mickienės, kartais labai sunku atskirti gripą nuo peršalimo. Žmogus, užsikrėtęs gripo virusu, suserga per 24–72 val. Gripui būdinga staigi ligos pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38 laipsniai), sausas kosulys, gerklės galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Peršalimo atveju liga dažniausiai taip sparčiai nesivysto, temperatūra nebūna labai aukšta, nuo pat pirmųjų dienų kamuoja sloga.
Kitaip, nei „peršalimo“ virusai, gripas gali sukelti komplikacijų, pavojingų gyvybei. Komplikacijos dažniau kyla vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis. Pačios dažniausios iš jų – bronchitas ir plaučių uždegimas. Kitos pavojingos komplikacijos – galvos smegenų uždegimas (encefalitas), galvos smegenų dangalų uždegimas (meningitas), širdies raumens uždegimas, sinusitas, virusinis akių uždegimas. Lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms gripas itin pavojingas, nes šias ligas suaktyvina.
Nepamirškite plauti rankų
Esant dideliam sergamumui gripu, patariama kuo mažiau lankytis žmonių susibūrimo vietose, dažnai vėdinti ir drėgnai valyti patalpas. Reikėtų nepamiršti ir kitų gripo profilaktikos priemonių: susirgus neiti į darbą, sergančių vaikų neleisti į vaikų ugdymo įstaigas, gydytis taip, kaip nurodė gydytojas, tinkamai ir dažnai plauti rankas tekančiu šiltu vandeniu – ne trumpiau nei 20–30 sekundžių, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo rekomendacijų – prisidengti nosį ir burną, vienkartines nosinaites panaudojus nedelsiant išmesti, nusiplauti rankas.
Kodėl nuo gripo reikia skiepytis kasmet, o nuo kai kurių kitų ligų užtenka pasiskiepyti tik kartą gyvenime?
Kiekviena vakcina yra skiriama žmogaus organizmui apsaugoti nuo konkrečios ligos visą gyvenimą arba tam tikrą laikotarpį. Pavyzdžiui, skiepai nuo difterijos ir stabligės saugo 5–10 metų, nuo hepatito B dešimtmečius. Tačiau gripo vakcina yra veiksminga tik vieną gripo sezoną, nes gripo virusas kasmet kinta ir mokslininkai turi sukurti naujas vakcinas, kad būtų galima apsisaugoti nuo šios infekcijos.
Kur ieškoti išsamios ir patikimos informacijos apie skiepus?
Daugiau patikimos informacijos apie užkrečiamąsias ligas, nuo kurių saugo skiepai, galima rasti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro interneto svetainėje www.ulac.lt bei teritorijos visuomenės sveikatos centre. Čia surasite ir vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Taip pat rekomenduojama konsultuotis su savo šeimos gydytoju.
