Guoda Burokienė: „Ar aukštasis mokslas bus pasiekiamas tik turtingiausiems?“
Lietuvoje brangsta aukštojo mokslo studijos. Žinia mokyklas netrukus baigsiantiems moksleiviams ir jų tėvams – lyg perkūnas iš giedro dangaus. Ir dar tokiu laikotarpiu, kai dėl pandemijos buvo sustabdyti verslai, žmonės gyvena iš santaupų, o kai kas tik iš valstybės paramos.
Apmaudu, jog „valstiečių“ Vyriausybės siekis užtikrinti, kad kokybiškas mokslas būtų prieinamas kuo daugiau jaunuolių, naujosios valdžios buvo nubrauktas vienu įsakymu. Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministrės pasirašytą įsakymą, norminių studijų kainų bazinis dydis universitetuose auga nuo 1363,31 iki 1375,55 euro, kolegijose – nuo 1193,45 iki 1275,33 euro. Universitetų studijų kainų grupės susilygins su kolegijų.
Buvusi Vyriausybė neužkrovė naštos ant studentų ir jų tėvų pečių, o prisiėmė įsipareigojimus sau – didino valstybės finansuojamų vietų skaičių, Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis kompensavo studijų kainą, didino valstybės finansavimą aukštosioms mokykloms.
Studentų padėčiai pagerinti 2020 m. prasidėjusiais mokslo metais už studijas nemokantiems studentams į aukštąsias mokyklas iš valstybės biudžeto buvo skirta nuo 200 iki 1800 eurų daugiau nei 2019 m. 2020 m. priimant naujus studentus, aukštosioms mokykloms didėjo valstybės lėšų dalis, skiriama dėstytojų atlyginimams ir studentų skatinimui. Valstybės skiriama lėšų suma vienai studijų vietai kolegijose 2020 m. priimant studentus turėjo didėti ne mažiau kaip 13,7 proc., universitetuose – 10,4 proc.
„Valstiečių“ Vyriausybės sprendimu, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. norminių studijų kainos dedamoji, skirta dėstytojų darbo užmokesčiui, universitetuose turėjo didėti nuo 7,4 iki 8,7 pareiginės algos bazinio dydžio, o kolegijose – nuo 6,31 iki 7,77 pareiginės algos bazinio dydžio.
Daugiau lėšų valstybė taip pat skyrė studentams skatinti. Jos turėjo augti nuo 133 eurų iki 156 eurų vienai valstybės finansuojamų studijų vietai.
Mūsų tikslas buvo didinti skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį švietimui ir sukurti sistemą, kuri užtikrintų nemokamą bakalaurinį išsilavinimą. Nežiūrėjome į tėvų pinigines kaip prielaidą jų vaiko išsilavinimui. O šiuo sunkiu pandeminiu metu apie tėvų pinigines kalbėti nebėra net ką. Kai kitos ES šalys, įvertindamos sunkią šeimų padėtį, pavyzdžiui Prancūzija, didina studijų subsidijavimą, padeda studentams su darbo paieškomis, stiprina profesinį formavimą ar netgi pasirūpina maistu tiems studentams, kurie neteko darbo.
Jaunimo išsilavinimas privalo būti valstybės prioritetu. Ir vargas šaliai, jei šio prioriteto jos sąraše nėra. Kartojasi prieš rinkimus girdėtas pažadas – naikinsime viską, ką „valstiečiai“ buvo įgyvendinę. Trumparegiška galvoti tik apie vienos kadencijos laikotarpį. Juk kalbame apie investiciją į ateitį – jaunimą. Nejau aukštasis mokslas bus pasiekiamas tik turtingiausiems?
Guoda Burokienė yra Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotoja
Užsk. Nr. GB-02
