Guoda Burokienė: „Prieš alkoholio ribojimų atlaisvinimą – pokalbis su sąžine“
Į Seimo darbotvarkę vėl grįžta alkoholio ribojimo klausimas. Valdantieji siekia eiti didesniu visuomenės pasitikėjimo keliu, nes neva draudimais alkoholio vartojimo sumažinti nepavyks, tam padėti gali tik švietimas. Tačiau mokslininkai sako ką kita – ribojimai visgi daro įtaką, ir nemažą. Sumažėjus alkoholio prieinamumui, mažėja ir bendras mirtingumas.
Valdantieji užsimojo atsisakyti „nepasiteisinusių“ alkoholio reklamos draudimų – leisti alkoholį pirkti nuo 18 metų, neriboti prekybos alkoholiu sekmadienį, koreguoti kai kuriuos reklamos reikalavimus. Užsimojo plačiąja prasme – naikinamas ir Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas. Na taip, sveikatą juk ketinama stiprinti laisvai besiliejančiu alkoholiu.
Siekdama išsiaiškinti gyventojų nuomonę, drauge su lietuvišku technologijų startuoliu Polltix atlikau apklausą „Ar pritariate alkoholio ribojimų atlaisvinimui?“ Rezultatų sulaukėme iš 59 Lietuvos savivaldybių. Visiems ar kai kuriems alkoholio ribojimų atlaisvinimams pritaria 34 proc., o nepritaria – 66 proc. respondentų. Tokių apklausų Lietuvoje jau yra padaryta ir daugiau. Jose taip pat didesnė gyventojų dalis nepritaria alkoholio prekybos laiko ilginimui, amžiaus cenzo mažinimui. Tačiau Seimo Pirmininkė išaiškino, jog tos žmonių nuostatos dėl draudimų švelninimo yra tik momentinės nuotaikos. Čia, suprast reikėtų, gyventojai gal net nelabai įvertina, jog atlaisvinus ribojimus žmonėms bus tik geriau!?…
Stebint situaciją nuo 2017 metų, kai buvo įvesti alkoholio ribojimai, nemaža dalis su alkoholiu susijusių rodiklių mūsų šalyje gerėja. Tačiau pagal esminius sveikatos rodiklius mes vis dar smarkiai atsiliekame nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Deja, bet lietuviai vis dar išgeria daugiau alkoholio nei vidutiniškai vienas ES gyventojas. Įrodyta, jog reklamos draudimas padeda keisti alkoholio vartojimo įpročius. Sveikatos tyrimų specialistų nuomone, kompleksinis politikos veikimas alkoholio kontrolėje yra ypač svarbus. Pasaulio sveikatos organizacija yra išskyrusi tris priemones, padedančias ekonomiškai efektyviausiai kovoti su pernelyg dideliu alkoholio vartojimu. Tai alkoholio prieinamumo mažinimas, kainų ir akcizo didinimas bei reklamos draudimas.
Taip, griauti žymiai lengviau, nei pastatyti. Bet jei priimti sprendimai veikia, jei jie duoda teigiamus rezultatus, tad ar reikia tokią sistemą naikinti? Ir vien tik tam, kad įtikti alkoholio verslo magnatams? Dar turbūt nespėjome pamiršti „brendžio dėžutės“?
Mes, politikai, turime prisiimti atsakomybę už žmonių sveikatą, saugumą, viešąją tvarką ir bendrą gerovę. Galvoti apie priimtų sprendimų poveikį turime ne vienos kadencijos aprėpty, bet dešimtmečiais į priekį. Akivaizdu, jog visuomenė vis labiau renkasi sveikesnį gyvenimo būdą, ypatingai tai tapo populiaru tarp jaunimo, mažėja alkoholio vartojimo mastai. Prie ribojimų prisitaikė ne tik gyventojai, bet ir verslas. Geriausių rezultatų galima pasiekti tik laikantis tam tikrų alkoholio kontrolės politikos pokyčių. Jų turi siekti ne tik valdantieji. Tai turi būti kryptingas visų valdžių darbas, ilgainiui turintis įtakos ir augančiai gyvenimo trukmei, ir bendram mirtingumo Lietuvoje mažėjimui.
Politika – ne tik valdžios galios demonstravimas. Anot Martino Liuterio Kingo, „politika užduoda klausimą: ar tai tikslinga? Tuštybė klausia: ar tai populiaru? Bet sąžinė klausia: ar tai teisinga?“
Guoda Burokienė yra Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pirmoji pavaduotoja.
Užsk. Nr. GB-14
