Guoda Burokienė: „Rezgamos gerai apgalvotos partnerystės pinklės?“
Valstybės pamatų ardymas tęsiasi. Sistemingai ir labai skubant. O skubėti yra kur. Kai matai, kokie užmojai valdančiųjų planuose ir supranti, kokias procedūras Seimo teisėkūroje reikia praeiti, įvertini, kiek toms procedūroms reikia laiko – aiškėja ir skubos priežastys.
Šį kartą – valdančiųjų paruoštas Partnerystės įstatymo projektas. Tad plačiau apie tą skubą ir laukiančius kitus jau gerai apgalvotus žingsnius.
Partnerystės įstatymas. Apie ką tai? Šiame įstatyme neva tai bus sureguliuoti partnerystės, kaip šeimos, teisiniai aspektai – tos pačios lyties asmenų turtiniai, jų atstovavimo sveikatos priežiūros srityje ir pan. klausimai. Valdančiųjų parengtame partnerystės įstatymo projekte partnerystei apibrėžti nukopijuota 2011 m. Konstitucinio Teismo nutarime suformuluota „šeimos“ sąvoka – „šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“. Partnerystės įstatymo iniciatoriai vietoje žodžio „šeima“ įrašė žodį „partnerystė“ ir paliko visus Konstitucinio Teismo nutarime išvardintus „šeimos“ turinio ypatumus. Ir nors šiame įstatyme nieko nekalbama apie vaikus ir jų įsivaikinimą, įstatymo rengėjai kuria dviejų rūšių šeimas, iš kurių vienos neturės įsivaikinimo galimybės. Tad bręsta teismai, mat homoseksualių asmenų poros įrodinės diskriminaciją ir teisminiu keliu reikalaus įsivaikinimo teisių.
Ši įvykių seka nėra tušti pasvarstymai „kas būtų, jeigu būtų“. Tai rodo kitų šalių patirtis – chronologinė įvykių seka ir jų pasekmės. Jungtinės Karalystės advokatas, ginantis žmogaus teises, nagrinėjęs Didžiosios Britanijos aukščiausiojo teismo bylas, Robertas Klarkas, įvertinęs tarptautinę praktiką šalyse, kurios įteisino lyčiai neutralų Partnerystės institutą, įspėjo Lietuvą nesirinkti tokio kelio. Pasak advokato, vos tik bus priimtas Partnerystės įstatymas, netrukus bus siūloma keisti šeimos apibrėžimą ir reikalauti vienalyčių santuokų įteisinimo. Šiems sumanymams įgyvendinti paprastai reikia kelerių metų, o tuomet jau bus daromas spaudimas pagrindinėms žmogaus laisvėms. Tai nėra kažkokie pastebėjimai, tai yra dokumentais įrodyta strategija.
Žmogaus teisių advokato pastebėjimais, viena pagrindinių Anglijos LGBT organizacijų „Stonewall“ labai aršiai propagavo tos pačios lyties partnerysčių įteisinimą. Jie tikino, kad partnerystės įstatymo pakanka, tačiau per trumpą laiką situacija visiškai pasikeitė. Organizacija ėmė propaguoti tos pačios lyties asmenų santuoką. Buvo rašomi įvairiausi straipsniai interneto svetainėse, stengiamasi kiek įmanoma garsiau apie tas problemas kalbėti, pasakojo ko reikia, kad jie galėtų būti prilyginami kaip lygiaverčiai visuomenės nariai. Propaguojantys už tos pačios lyties asmenų santuokas kalba apie asmenų diskriminavimą ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir Airijoje, Australijoje. Pastarojoje šalyje lygių galimybių kampanija tai pat buvo pradėta. Buvo kalbama, kad reikia iš naujo apibrėžti kas yra santuoka. Tie, kas pasisako už naują santuokos apibrėžimą, aktyviai veikia ne vien nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu.
Siekdamos savo tikslo, tarptautinės organizacijos imasi žingsnių vienas po kito. Mes turime suprasti šių žingsnių padarinius. Europoje yra 16 valstybių, kurios iš naujo apibrėžė šeimos teisę ir sąvoką kas yra šeima. Taip pat yra ir kitų valstybių pasaulyje, kurios iš naujo apibrėžia šeimos sąvoką. Stebėdami situaciją kitose šalyse matome gerai apgalvotą strategiją – valstybės pradėdavo nuo registruotos partnerystės, o po to būdavo imamasi tos pačios lyties asmenų santuokos. Visas procesas užtrukdavo vidutiniškai apie trejus metus. Kol santuokos apibrėžimas iš naujo apibrėžiamas, užtrunka apie devynerius metus. Tad šiandien tos valstybės, atsižvelgiant į tokias trajektorijas, iki 2030 metų bus iš naujo apibrėžusios kas yra santuoka.
Akivaizdu, jog Lietuvoje dviračio niekas neišradinėja. Einama Europoje ir pasaulyje seniai pramintu taku. Vos tik priimtume partnerystę, netrukus prieitume ir prie šeimos apibrėžimo pakeitimo, bei vienalyčių santuokų įteisinimo. O tuomet teismus pasiektų skundai dėl daromo poveikio pagrindinėms žmogaus laisvėms. Ar tikrai norime surizikuoti ir pažiūrėti, o gal Lietuvoje bus kitaip?
Guoda Burokienė yra Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pirmoji pavaduotoja.
Užsk. Nr. GB-12
