Gydymo rezultatai turėtų būti geresni
„Tenka atvirai pripažinti, jog epidemiologinė situacija Lietuvoje yra prasta“, – sako Nacionalinio vėžio instituto direktorius prof. Feliksas Jankevičius vasario 4-osios, Pasaulinės vėžio dienos, išvakarėse.
Vėžys – viena didžiausių medicinos, ekonomikos ir visuomenės problemų visame pasaulyje. Tai antra pagal mirtingumą liga, prognozuojama, jog 2030 m. onkologinės ligos taps pirma mirtingumo priežastimi. Vėžio gydymas sudaro didelę ekonominę naštą visoms šalims, net ir labiausiai ekonomiškai išsivysčiusioms – vieno vaisto sukūrimas trunka apie 12 m. ir kainuoja šimtus milijonų.
2012 m. pasaulyje buvo nustatyta 14 mln. naujų vėžio atvejų ir 8,2 mln. žmonių mirė nuo šios ligos. Prognozuojama, kad 2030 m. naujų vėžio atvejų skaičius padidės iki 21,3 mln., o mirusių nuo vėžio skaičius – iki 13,1 mln.
Sergamumas vėžiu Lietuvoje taip pat didėja. Pastaraisiais metais mūsų šalyje diagnozuojama po beveik 18 tūkst. naujų vėžio atvejų kasmet. 2012 m. Lietuvoje buvo diagnozuoti 17734 piktybinių ligų atvejai – 9078 vyrams ir 8656 moterims.
„Tenka atvirai pripažinti, jog epidemiologinė situacija Lietuvoje yra prasta, – sako Nacionalinio vėžio instituto direktorius prof. Feliksas Jankevičius. – Šiandien disponuojame visais svarbiausiais vėžio diagnostikos ir gydymo būdais, įskaitant precizinę mediciną ir kamieninių ląstelių transplantaciją, tad gydymo rezultatai turėtų būti žymiai geresni. Tačiau gyvenimo trukmės vidurkis yra žemiausias Europos Sąjungoje, ypač blogai šiuo atžvilgiu atrodo mūsų vyrai – jie atsilieka 9 metais nuo pasaulio vyrų amžiaus trukmės vidurkio. Tai taip pat žemiausias rodiklis visoje Europoje. Lietuvoje trečdalį ankstyvos mirties priežasčių sudaro vėžinės ligos. Blogai atrodome ir mirtingumo aspektu, mūsų vyrai „pirmauja“ Europoje – aukštas mirtingumas nuo prostatos ir aukščiausias – nuo inkstų vėžio. Drauge su Rumunija esame pirmoje vietoje pagal moterų mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio.“
Dažniausia onkologinė liga pas mus, kaip ir kitose Europos šalyse bei visame pasaulyje, tarp moterų išlieka krūties vėžys, tarp vyrų – prostatos vėžys. Abiejų lyčių dažniausių piktybinių navikų „penketukas“ taip pat nesiskiria – 2012 m. priešinės liaukos navikai buvo dažniausi, jie sudarė 14,7 proc. visų naujų vėžio atvejų. 9,5 proc. ir 8,7 proc. naujų vėžio atvejų sudarė storosios žarnos (gaubtinė ir tiesioji) ir krūties vėžys. Ketvirtą ir penktą vietą užima plaučių ir skrandžio piktybiniai navikai.
Amžius yra vienas svarbiausių vėžio rizikos veiksnių – sergamumas vėžiu didėja didėjant amžiui. Jungtinių tautų organizacijos duomenimis, vyresnio amžiaus žmonių dalis didėja beveik visose pasaulio šalyse dėl pailgėjusios gyvenimo trukmės ir mažėjančio gimstamumo. Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse 2050 m. prognozuojama, kad 60 ir daugiau metų sulaukę asmenys sudarys 37 proc. visų gyventojų. Taigi vėžys yra problema, su kuria mes susiduriame dabar ir kurios neišvengsime ateityje.
Sergamumo vėžiu rodikliai ir sergamumo struktūra Lietuvoje labai panaši į mūsų kaimynių – Latvijos, Estijos, Lenkijos. Mūsų šalyse, palyginti su Vakarų Europos šalimis, apskritai sergamumas vėžiu yra mažesnis, tačiau dažniau sergama skrandžio, plaučių, gimdos kaklelio vėžiu. Kita vertus, mūsų mažesni sergamumo storosios žarnos, krūties vėžiu rodikliai. Palyginti su ekonomiškai stipresnėmis Europos šalimis, Lietuvai, kaip ir mūsų kaimyninėms šalims, būdingi mažesni išgyvenamumo ir didesni mirtingumo nuo vėžio rodikliai.
Išgyvenamumo skirtumų priežastys yra kompleksinės. Svarbios yra ir lėšos, skiriamos vėžio kontrolei, svarbus yra ir kryptingas vėžio kontrolės bei profilaktikos planavimas, svarbus tolygaus vėžio patikros programų ir naujausių gydymo metodų prieinamumo užtikrinimas.
„Ilgesnė išgyvenimo trukmė gali būti sąlygota geresnio gydymo ir ankstyvesnės diagnostikos, kuri taip pat pagerina jau egzistuojančio gydymo efektyvumą, – teigia prof. F. Jankevičius. – Natūralu, kad Vakarų Europos šalys ekonomiškai pajėgesnės ir todėl sveikatos apsaugai gali skirti didesnius finansinius išteklius. Kita vertus, tokie veiksniai kaip socialinė ir ekonominė aplinka, taip pat gali daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką išgyvenamumo rodikliams.“
Pasak prof. F. Jankevičiaus, bendras onkologinės situacijos pagerėjimas šalyje galimas, kai kryptingai taikomos visų lygių vėžio profilaktikos priemonės, kurios apima ir vėžio rizikos veiksnių eliminavimą, ir ankstyvą diagnostiką, ir efektyviausių gydymo metodų taikymą bei onkologijos sričiai aktualius mokslinius tyrimus.
„Naujausiais vertinimais, jei būtų sumažintas žinomų vėžio rizikos veiksnių poveikis ar jie būtų visiškai eliminuoti, galima būtų išvengti nuo trečdalio iki pusės susirgimų vėžiu, – sako prof. F. Jankevičius. – Tai būtų tabako rūkymas, besaikis alkoholio vartojimas, profesiniai kancerogenai, nesveika mityba, nutukimas ir mažas fizinis aktyvumas, infekciniai veiksniai ir aplinkos tarša.“
Prof. F. Jankevičius teigia, jog Vakarų šalių patirtis rodo, kad tinkamai įgyvendinant kai kurių lokalizacijų vėžio ankstyvos diagnostikos programas galima ženkliai padidinti anksti diagnozuojamų navikų dalį (pvz., krūties, storosios žarnos), dėl ko atsirastų daugiau galimybių suteikti efektyvų gydymą.
„Vykdant gimdos kaklelio patologijos patikros programą diagnozuojami dar ikivėžiniai pakitimai, kuriuos išgydžius vėžys net neišsivysto, – sako prof. F. Jankevičius. – Tobulesnė diagnostika ir efektyvesnis gydymas leidžia pagerinti jau susirgusių žmonių išgyvenamumą, t.y. ir pailginti susirgusiųjų gyvenimo trukmę, ir pagerinti jų gyvenimo kokybę. Neabejotinai svarbu, kad visi naujausi mokslo pasiekimai būtų kuo greičiau pradėti taikyti praktikoje. Taigi yra daug rezervų gerinti vėžio kontrolei ir neabejoju, kad sugebėsime vis geriau juos panaudoti, vadinasi, ir efektyviau kovoti su onkologinėmis ligomis.“
