Gydytoja apie infekcines ligas lietuvių pamėgtuose užsienio kurortuose: atvejai skaičiuojami šimtais
Įpusėjus vasarai vis daugiau šalies gyventojų miestų gatves iškeičia į sodybas ar pajūrio kurortus. Dalis tautiečių, nenorintys rizikuoti, kad jų poilsį aptemdytų dažnai neprognozuojami Lietuvos orai, atostogoms pasirenka ir populiarias kryptis užsienyje – Turkiją, Egiptą, Graikiją ar Ispaniją. Visgi, kur kas labiau nei oras poilsį gali sutrikdyti pašlijusi sveikata. Draudimo bendrovės ERGO duomenys rodo, kad tokių atvejų per metus – net 500. Ekspertai dalijasi patarimais, kurie padės pasiruošti svečiose šalyse tykantiems pavojams ir ramiai mėgautis atostogomis.
Per metus – 500 atvejų
Tai, kad ilgai lauktos atostogos užsienyje gali neplanuotai apkarsti, rodo ir draudimo bendrovės ERGO duomenys. Nuo 2024 m. pradžios vien Turkijoje ir Egipte poilsiaujantys lietuviai pranešė apie beveik 100 sutrikusios sveikatos atvejų, o per 2023 m. tokių įvykių fiksuota daugiau nei 500.
„Pykinimas, vėmimas, viduriavimas, karščiavimas, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, perkaitimai saulėje yra dažniausi negalavimai, dėl kurių į medicinos įstaigas kreipiasi Turkijoje, Egipte ar kitose šalyse poilsiaujantys lietuviai. Taip pat pasitaiko ir įvairių odos ligų, alerginių reakcijų, trauminių susižalojimų prie baseino ar vandenyje, tačiau jų stebime ženkliai mažiau nei įvairių infekcinių ligų“, – teigia ERGO Asmens ir civilinės atsakomybės žalų administravimo skyriaus vadovė Lina Karutienė.
Ekspertė pastebi, kad sąskaitos už nesunkių infekcinių ligų gydymą Turkijoje gali siekti nuo 600 iki 2000 Eur, o Egipte jos yra dar didesnės ir gali viršyti net 3000 Eur.
Iššūkiai imuninei sistemai
Antakalnio poliklinikos Priėmimo skyriaus vedėjos, šeimos gydytojos Malgožatos Puzelevič teigimu, iš atostogų užsienyje grįžę pacientai dažniausiai serga viršutinių kvėpavimo takų ar žarnyno infekcinėmis ligomis, taip pat pasireiškia ir alerginių reakcijų, dilgėlinės ar atopinio dermatito paūmėjimo atvejų.
„Kai iš šaltesnio klimato atvykstame į šiltesnį, organizmui prie šio pokyčio nepavyksta prisitaikyti taip greitai. Sausas oras skrydžio metu, skysčių trūkumas taip pat yra palankios sąlygos daugintis susirgimus sukeliantiems virusams. Verta nepamiršti ir mums neįprasto maisto, organizmui nepažįstamų ligų sukėlėjų, su kuriais imuninė sistema neturėjo progos susipažinti. Visa tai reikšmingai silpnina mūsų imuninę sistemą“, – sako M. Puzelevič.
Gydytoja taip pat pastebi, kad ligos gerokai dažniau užklumpa kūdikius, kurių imuninė sistema dar nėra susiformavusi, ir vaikus iki 5–6 metų, pasižyminčius dideliu smalsumu ir noru viską išbandyti, paliesti, paragauti.
Kruopštus pasiruošimas – ligų priešas
Nors tykančių pavojų svečiose šalyse yra išties nemažai, jų išvengti galima tinkamai pasiruošus kelionei. Šeimos gydytoja siūlo neatsisakyti kelionių kryptims rekomenduojamų skiepų ir laikytis kelių paprastų principų.
„Suaugusiems rekomenduojama pasirūpinti skiepais nuo stabligės, hepatitų A ir B revakcinacija, o vaikams rekomenduojama laikytis nacionalinio skiepų kalendoriaus. Papildomų skiepų nereikia, nebent vykstate į tolimas šalis, kuriose kai kurie skiepai yra privalomi“, – pasakoja M. Puzelevič.
Ji taip pat pataria atostogų metu išlikti atidiems – kreipti dėmesį į tai, kur einate ar ką valgote, įsivertinti rizikas. „Patartina saugotis termiškai neapdoroto maisto ir vietinio vandens iš čiaupo. Taip pat svarbu išlikti budriems, neatsipalaiduoti iki galo, saugotis ne tik ligų, bet ir traumų, kurias gali sukelti egzotiniai jūros gyvūnai, aštrūs akmenys ar tiesiog slidi baseino zonos danga. Pasirūpinkite specialia avalyne maudynėms, kelionine vaistinėle, kurioje visada turi būti apsaugos nuo saulės, kasdien vartojamų vaistų“, – patarimais dalijasi gydytoja M. Puzelevič.
