Gytis Kuliešius – sėkmė aplanko tik tą žmogų, kuris jos belaukdamas ką nors daro

Gytis Kuliešius, vienos Panevėžio įmonių vadovas, prieš 13 metų baigė KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetą (PTVF). Jo optimizmas yra beribis. Pasak pašnekovo, jei kažkas nepasisekė, tai nėra nepasisekimas, – tai atrastas būdas, kuris neveikia.

Esate KTU PTVF alumnas. Kokias studijas ir kada baigėte?

2006 m. Verslo administravimo bakalauras. Pradėjau dieninėse studijose, baigiau vakarinėse.

Ar įgytos žinios padėjo karjeroje ir asmenybės augimui?

Be jokios abejonės. Net jei tokie moduliai, kurie tiesiogiai nesusiję su specialybe (pvz. filosofija) visada praplečia ir praturtina akiratį. Kai kuriuos dalykus, kaip makro mikro ekonomika, rinkodara, reikia prisiminti ir gilintis pastoviai. Studijos duoda pamatus, o po to jau pats turi kryptingai dirbti ir tobulinti savo žinias. Jei nori kažką daugiau pasiekti, turi pastoviai savo žinias gilinti ir jas taikyti versle. Tai nenutrūkstamas procesas.

Kokios studijos yra universitete? Kas labiausiai įsiminė ir patiko?

Prieš 13-15 metų mums dar teko naudotis biblioteka. Šiuo metu, tikriausiai dauguma knygų galima rasti internete Iš tiesų geriausia ką gavau universitete – tai susidraugavau su savo žmona – Dovile. Mes vedę jau 16 metų, auginame du sūnus.

Esate įmonės direktorius. Ar mėgstate vadovauti?

Ne, nemėgstu. Stengiuosi, kad mūsų įmonės darbuotojai patys suprastų ir įtikėtų, kad jiems reikia atlikti užduotis tiksliai ir greitai, nes nuo to priklauso ne tik jų atlygis, bet tuo pačiu ir jų gyvenimo kokybė – kuo geriau įmonei, tuo geriau kiekvienam darbuotojui. Viduriniosios grandies vadovai (mūsų įmonėje jie labai patyrę) turi labai daug laisvės. Žinoma, reikia sudėlioti gaires, sudaryti planus ir prižiūrėti kaip jie yra įgyvendinami, bet į tuos dalykus reikia įtraukti kuo daugiau įmonės darbuotojų ir juos įkvėpti savo pavyzdžiu.

Kaip manote, kas labiausiai skatina studentus siekti aukštesnių rezultatų? Kas motyvuoja stengtis Jus?

Na čia, man rodos, viskas gana paprasta ir tuo pačiu be galo sudėtinga. Kuo daugiau pasieksi gyvenime, tuo geriau gyvensi. Tik čia atsiranda klausimas, ar gerai materialiai aprūpintas gyvenimas yra laimingas gyvenimas. Lygybės čia nėra, bet materialinė gerovė yra viena iš sudėtinių laimingo gyvenimo dalių. Aš asmeniškai dirbu darbą, kuris man yra įdomus, labai dinamiškas, aš galiu save realizuoti. Ir dar už tai man moka pinigus. Kad ir kiek pinigų uždirbtum, jei esi nelaimingas darbe, tai ir tie pinigai neatneš laimės. Tikslas negali būti pinigai. Tikslas gali būti rezultatas, kažkoks įvykdytas projektas, o pinigai – kaip bonusas. Mane motyvuoja mano darbas.

Kas blogiau: patirti nesėkmę ar taip niekada ir nepabandyti?

Aš nesusikirtau. Aš atradau 10000 būdų, kurie neveikia. (Thomas Edison)

Ko palinkėtumėte esamiems ir būsimiems studentams?

Jei tokio amžiaus jau galima – aiškiai susidėlioti prioritetus, gaires, priemones ir siekti savo tikslų. Nesuklupti ir nepasiduoti, jei kartais aplanko nesėkmė – gyvenimas nėra vien kopimas į šlovės kalną, kartais kopiant į jį, reikia nusileisti ir į nuokalnę, susikaupti ir tęsti kelią. Iš kitos pusės nereikia nusiminti, jei nėra aiškaus tikslo – viskas ateina su laiku. Studijuojant, bendraujant su bendrakursiais, su dėstytojais atsiranda įvairiausių galimybių save išreikšti ir atrasti tą savo kelią. Linkiu džiaugtis savo gyvenimu ir visur atrasti pozityvą.